Buvusi ledi Diana Spencer, kurios pasaką primenanti santuoka su princu Charlesu iš pradžių sužavėjo visą pasaulį, bet vėliau subyrėjo, žuvo 1997 metų rugpjūčio 31 dieną per avariją Prancūzijos sostinėje.
Prie Kensingtono rūmų vartų ir į Dianos aikštę, esančią virš tunelio „Pont de l'Alma“, gerbėjai nešė gėles, dėjo vėliavėles ir nuotraukas „žmonių širdžių karalienei“.
Spencerių šeimos dvare Altorpe, kur Diana yra palaidota dvarui priklausančio ežero saloje, jos brolis Charlesas Spenceris metinių proga nuleido vėliavą iki pusės stiebo.
Diana, kuriai mirties dieną buvo vos 36-eri, tebėra gerbiama kaip mados ikona. Ji taip pat kėlė susižavėjimą tuo, kad nesilaikė įmantrių karališkųjų tradicijų, ypač po savo labai viešų skyrybų.
Daug pagarbos sulaukė ir Dianos labdaringa veikla, atkreipusi dėmesį į po konfliktų pasiliekančias ir daug žalos padarančias sausumos minas ir paskatinusi keisti požiūrį į ŽIV/AIDS sergančius žmones.
Neblėstantį susižavėjimą šia karališkosios šeimos atstove rodo ir tai, kad praėjusį savaitgalį vykusiame aukcione kadaise Dianai priklausęs sportinis automobilis „Ford Escort“ buvo parduotas už 737 000 svarų sterlingų (855 000 eurų).
Jos santuokinės problemos bus atspindėtos naujausiame „Netflix“ dramos „Karūna“ (The Crown) sezone, kuris pasirodys vėliau šiais metais.
Žurnalo „Majesty Magazine“ vyriausiojo redaktoriaus Joe Little'o teigimu, Diana padarė įtaką savo sūnums, princams Williamui ir Harry, kad jie būtų mažiau formalūs nei įprastai būna karališkosios šeimos atstovai.
„Jie yra daug jautresni, nei būtų buvę“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į Williamo glėbesčiavimąsi su Anglijos moterų futbolininkėms po jų pergalės Europos moterų futbolo čempionate praėjusį mėnesį.
„Williamas mato, kad karališkajame gyvenime nebereikia tų daugybės formalumų, kurie egzistavo, kai jo tėvas buvo panašaus amžiaus“, – kalbėjo redaktorius.
Praėjusią savaitę princas Harry, kuris prisipažino, kad dėl motinos mirties turėjo psichinės sveikatos problemų, sakė, kad „dalinsis mamos dvasia su savo šeima, su savo vaikais, su kuriais norėčiau, kad ji būtų susitikusi“.
„Kiekvieną dieną tikiuosi, kad ji galės didžiuotis“, – sakė jis Jungtinėse Valstijose vykusiame labdaros organizacijos „Sentebale“, remiančios ŽIV užsikrėtusius Afrikos jaunuolius, lėšų rinkimo vakarienėje.
„Noriu, kad tai būtų diena, kupina prisiminimų apie jos neįtikėtiną darbą ir meilę tam, kaip ji tai darė“, – pridūrė jis.
