1984 m. rugpjūtį Brianas Bishopas buvo nušautas, kai bandė sulaikyti ginkluotą plėšiką Frintone, Esekse. Jis mirė po penkių dienų ligoninėje.
Jo sūnui Dave'ui tuo metu buvo vos dešimt metų. 2001 m. Dave'as prisijungė prie policijos ir šiuo metu dirba Colchesterio bendruomenės policijos komandoje, rašo portalas „Mirror“.
Brianas „Billas“ Bishopas buvo žinomas kaip švelnus milžinas. Jo ūgis buvo 2 metrai ir jį pravardžiavo Billu nuo tada, kai jo šukuosena policijos akademijoje priminė amerikiečių liaudies herojų Wild Bill Hickoką.
Jis vedė Susan, taip pat policininkę, 1967 m. birželį. Jų sūnus Dave'as, kuris gimė 1974 m., sako, kad Billas buvo labai rūpestingas tėtis, kuris visą savo gyvenimą paskyrė šeimai. Jis turėjo sarkastišką humoro jausmą ir buvo didelis sporto mėgėjas – su Dave'u žaisdavo tenisą ir kriketą, skatino bėgioti bei lankyti dziudo treniruotes.
Prisiminė tėčio netektį
1984 m. rugpjūčio 22 d. Dave'as buvo šeimos namuose Chelmsforde per vasaros atostogas, kai tėtis trumpam grįžo prieš išvykdamas į darbą. Pareigūnai buvo iškviesti į Frintoną, po pranešimų, kad vyras su šautuvu apiplėšė dvi pašto įstaigas ir ten paslėpė pinigus.
Billas su savo kolegomis laukė, kol plėšikas grįš atsiimti pinigų. Kai plėšikas pasirodė, Billas jį sulaikė, tačiau buvo nušautas į galvą ginklu, paslėptu maiše. Jo kolega Mervynas Fairweatheris buvo pašautas į kirkšnį.
Tėvo netekęs Dave'as gerai prisimena šių įvykių eigą: „Tai buvo šiltas vakaras, mūsų namas ribojosi su mokyklos sporto aikštele, kurioje vyko vakarėlis. Dėl to negalėjau užmigti.
Dešimtą valandą vakaro pasigirdo beldimas į duris. Būdamas smalsus 10-metis, stovėjau laiptų viršuje. Girdėjau verksmus ir daug balsų. Svetainės durys buvo uždarytos. Tuomet mūsų kaimynė atėjo manęs pasiimti, o mama buvo išvežta. Kitas penkias dienas praleidau pas šeimos draugus Southende. Mane saugojo nuo šios tragedijos.
Į namus grįžau tik tada, kai tėtis mirė. Aiškiai prisimenu vieną tėčio kolegą, kuris paaiškino, kad kai automobilio variklis sustoja, tai reiškia, jog automobilio smegenys nebeveikia. Jis pasakė, kad tėčio variklis sustojo ir jis daugiau negrįš namo.“
Gailisi vieno dalyko
Kai Dave'as grįžo į mokyklą, jam nebuvo pasiūlyta nei konsultacijų, nei papildomos pagalbos. Jis taip pat prisimena, kaip naujoji mokytoja sakė, kad jo tėvo laidotuvių procesija privertė ją pavėluoti į darbą.
„Žmonės man sakydavo, kad aš dabar esu šeimos vyras ir turiu prižiūrėti mamą. Staiga visas Chelmsfordas žinojo, kas aš esu. Tai buvo žiniose, visuose laikraščiuose. Mano veidas buvo visų namuose. Visi mokykloje žinojo apie mane ir mano šeimą. Tai buvo keista“, – pasakojo Dave'as.
Paskutinis kartas, kai jis matė savo tėtį, ilgai kėlė kartėlį ir skausmą net suaugus.
„Tą dieną, kai tai įvyko, tėtis grįžo namo persirengti, o aš jį mačiau išvažiuojantį dviračiu, kai žaidžiau sode. Daugelį metų kaltinau save, nes niekada neatsisveikinau. Todėl dabar visada sakau savo vaikams, kad myliu juos, prieš išeidamas iš namų“, – tvirtino jis.
Seka tėčio pėdomis
Dave'as norėjo prisijungti prie policijos, kai baigė mokyklą, tačiau jo mama, kuri toliau dirbo policijoje, jį atkalbėjo.
„Policija labai rūpinosi mama, ji ten dirbo iki pensijos, tačiau nenorėjo, kad aš prisijungčiau. Ji prarado savo vyrą ir nenorėjo prarasti sūnaus. Bet kai ji išėjo į pensiją, aš pateikiau savo paraišką. Vieną dieną pasakiau jai, kad turiu naują darbą, ir ji nusišypsojo bei pasakė: „Tu prisijungei, tiesa?“ Po to ji labai domėjosi mano karjera.
Kai kurie tėčio kolegos vis dar dirbo policijoje, kai aš prisijungiau. Jie man sakė, kad aš toks pat kaip tėtis, ir aš tai priimu kaip komplimentą“, – teigė Dave'as.
Dave'as dirbo detektyvu Clactono kriminalinių tyrimų skyriuje ir dvylika metų praleido kaip žvalgybos pareigūnas. Tačiau prieš ketverius metus jis vėl prisijungė prie Colchesterio bendruomenės policijos komandos.
Jo teigimu, tėčio mirtis lėmė, kad jis niekada nėra atsainus saugumo klausimais ir mano, kad pareigūnai turėtų sulaukti didesnio pripažinimo dėl galimų pavojų.
„Nemanau, kad visuomenė visada supranta, kokioje kasdienėje rizikoje yra policijos pareigūnai. Kiekvienas namas, į kurį mes einame, gali turėti žmogų su peiliu už durų. Kiekvienas, kurį sustabdome ir apieškome, gali turėti ginklą. Tai, kas nutiko tėčiui, yra tragiška ir itin reta, bet tai gali nutikti bet kuriam iš mūsų bet kuriuo metu“, – įsitikinęs Dave'as.
