Kaip pirmadienį pranešė komunikacijos agentūra „Ink Agency“, skriedamas maždaug 400 kilometrų aukštyje virš Žemės, pro stoties kupolą atsiveriant planetos horizontui, J. Kim paleido simfoninę poemą „Jūra“.
„Čiurlionio menas įkūnija žmonijos troškimą pažinti pasaulį ir save. Stebėtina, bet kai kurie jo darbai primena vaizdus, kuriuos šiandien fiksuoja Hablo ar Džeimso Vebo kosminiai teleskopai. Norėdami paminėti šią sukaktį, paleidome jo simfoninės poemos „Jūra“ ištrauką, žvelgdami į Žemę iš orbitos“, – pranešime cituojamas NASA astronautas.
Pasak laikinojo premjero Rimanto Šadžiaus patarėjo kultūros klausimais Mato Drukteinio, šis kosminės stoties pasveikinimas yra „kvietimas didžiuotis mūsų tautos kūrybinėmis galioms“.
„Čiurlionio muzika nuaidėjo už Žemės ribų – tai įvykis, kuris parodo, kokią išskirtinę vietą mūsų genijus užima pasaulio kultūroje. Čiurlionis buvo kūrėjas, pranokęs savo laiką, o šiandien jo menas liudija, kad Lietuva turi menininką, kalbantį visam pasauliui suprantama kalba“, – teigė M. Drukteinis.
Kosmose nuskambėjusios simfoninės poemos „Jūra“ ištrauka buvo iš 2025 metų kovo 15 dienos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto, diriguojamo Mirgos Gražinytės-Tylos.
„Sigitas Geda Čiurlionį vadino mažu saulės dievu, kuriam šioje žemėje vietos buvo per maža. Jo dvasia šiandien gyva su mumis ir čia, ir kosmose, apie kurį jis daug mąstė ir kurį įkūnijo savo paveiksluose bei muzikoje. Čiurlionio „Jūra“ byloja apie pasaulio sutvėrimą, kosmoso atsiradimą, klausantis mūsų atlikimo drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, užliejo nuostabus bendrystės jausmas“, – pasakojo dirigentė.
Kaip teigiama pranešime, NASA tyrimuose jau taikomas sonifikacijos metodas, kai teleskopų fiksuojami kosmoso duomenys paverčiami garsais, tai leidžia mokslininkams kitaip patirti ir interpretuoti visatos struktūras, tarsi klausantis jos muzikos.
„Mokslininkai jau seniai ieško būdų, kaip perduoti žinią galimoms kitoms civilizacijoms – nuo tarpžvaigždinių radijo signalų iki į kosmosą paleistos „Golden Record“ plokštelės. Jei Žemė turėtų išsiųsti vieną kūrinį kaip žinią Visatai, tai galėtų būti Čiurlionio muzika ar paveikslas. Jo menas kalba universalia kalba, kuri peržengia laiką ir kultūrų ribas“, – sakė M. Drukteinis.
Kaip skelbė BNS, pirmadienį šalyje minimos M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.
Šie metai yra paskelbti M. K. Čiurlionio metais. Kadangi menininkas yra gimęs rugsėjo 22 dieną, praėjusį savaitgalį ir pirmadienį Lietuvoje bei užsienyje surengta per 200 jam skirtų kultūrinių edukacijų ir renginių.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
