čiurlionis

 Vyriausybė tvirtins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą, kuriuo siekiama visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą. Kaip nurodoma Vyriausybės teikiamame plane, 150-ąsias kūrėjo metines siekiama įamžinti įvairiomis formomis – dar šiemet planuojama įgyvendinti M. K. Čiurlionio kelio objektų ženklinimą, papuošti M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Rietavo, Plungės, Palangos ir Varėnos miestų erdves.

Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune lankytojai nuo kitos savaitės galės išvysti dvylika šio autoriaus paveikslų, perkurtų trimačiu (3D) formatu. Kaip pranešė muziejus, šių 12 paveikslų kūrimo procesui 10–15 procentų buvo naudojamas dirbtinis intelektas, o 85–90 procentų darbo atliko grafikos reprodukcijų specialistai, sujungę dvi skirtingas 3D programas. Šios technologijos Lietuvoje panaudojamos pirmą kartą.

Pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą svarstoma Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna. Tokią idėją kelia M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijos nariai. Tuo metu ir Varėnos rajono meras, ir Senosios Varėnos bendruomenės atstovai skeptiškai vertina šią iniciatyvą.

Lietuva pradeda ruoštis minėti 150-ąsias dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines – 2025 metais vyksiančių renginių programą planuojama parengti iki pavasario. Tarp galimų idėjų – ir oro uosto Vilniuje pavadinimo keitimas. „Aš čia jau svajoju, bet gal Vilniaus oro uostas taptų Čiurlionio oro uostu, kaip lenkai turi Šopeno, o italai – Leonardo da Vinčio“, – BNS sakė premjerės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.

Pagrindiniais šių metų Kauno žiemos švenčių akcentais taps šimtai žvaigždžių, kuriuos įkvėpė M. K. Čiurlionio paveikslai, renginių metu miestas atsisakys fejerverkų. „Šiemet kol kas susilaikome nuo fejerverkų, Kaunas jų neleidžia“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.  Šiųmetė eglė ir Rotušės aikštė papuošta M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais. Puošybai bus panaudota apie 400 žvaigždžių, švies ir žvaigždžių skliautas.

Lietuvos kultūra nuolat siūlo kažką naujo, įdomaus ir prasmingo. Įpusėjęs ruduo yra, stebėtinai, naujų pradžių sezonas, - dalinamės sąrašu koncertų, parodų, festivalių ir kitų pramogų akiai ir širdžiai, kaip palydėti rudenį Lietuvoje ir juo pasimėgauti kultūringai: Parodos Jei šiais metais nenuvykote į jau 59-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę Venecijos meno bienalę (nors vis dar galite – ji veiks iki lapkričio 27 dienos), jos metu pristatytų parodų autorių, tokių kaip Marlene Dumas, Anselm K...

Trečiadienį Jungtinėje Karalystėje, Londone, atidaryta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių paroda, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. „Parodą lydi itin kokybiška ir išradinga edukacinė programa, o šiuo metu britų spaudoje pasirodančios parodos recenzijos nubrėžia netikėtų paralelių tarp Čiurlionio ir Tolkieno ar kompiuterinių žaidimų pasaulių“, – pranešime cituojama parodoje viešėjusi kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų. „Taip, mes esame gavę jos atsistatydinimo prašymą“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Ji taip pat teigė, kad atsistatydinimo priežasties I. Pukelytė prašyme nenurodė. Pasak J. Mikulevič, pareigas muziejaus vadovė eis iki gruodžio 17 dienos, vėliau bus skelbiamas konkursas į atsilaisvinusią vadovo vietą.

Choreografas Martynas Rimeikis jau beveik mėnesį gyvena pajūryje. Tik atostogauti jam čia nėra kada: Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ repeticijos su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjų trupe vyksta nuo ryto iki vakaro. Iki premjeros, rugpjūčio 16 ir 17 dienomis numatytos Palangos koncertų salėje, beliko dvi savaitės, rašoma pranešime spaudai. Vadinasi, pats laikas su choreografu pasikalbėti apie tai, ko tikėtis premjeros žiūrovams.

Lietuvoje ketinama sukurti nacionalinį kultūrinį-turistinį maršrutą, skirtą žymiausiam Lietuvos kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Kelias eis per vietoves, susijusias su kompozitoriaus ir dailininko gyvenimu ir kūryba – Varėną, Druskininkus, Plungę, Rietavą, Palangą, Kauną ir Vilnių.

 Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus rankose siuntinys iš Šveicarijos. Berne planuoto aukciono organizatoriai atsiuntė nuotrauką paveikslo, kuris aukcione pristatomas kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio autorinis tapybos darbas „Demonas”. „Tikrai nenustebino, nes tai yra ne pirmas kartas, ir truputį sukėlė šypseną, peržiūrėjus visą ta reprodukciją.

Jau netrukus į Lenkiją, Krokuvą, iškeliaus žymiausio lietuvių dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda, ji apdrausta rekordine suma - 15 mln. eurų. Ši spalio 15-ąją prasidėsianti ir iki kitų metų sausio pabaigos truksianti paroda bus renginių ciklo Krokuvoje dalis - renginiai skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. „Nelabai dažnai turime tokių projektų. Bet tai yra 15 mln. eurų suma, yra apie 100 darbų.

Šiemet, minėdami 140-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, galime džiaugtis ne vienu gražiu muzikos, meno ar kultūros renginiu, skirtu pagerbti legendininę asmenybę. Vienas ryškiausių – jau trečiąjį kartą Pajūryje ir sostinėje skambėsiantis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. Šį kartą programoje gausu ne tik instrumentinės klasikinės muzikos, bet ir vokalo virtuozų pasirodymų.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre intensyviai vyksta baleto „Čiurlionis“ repeticijos. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baleto premjera numatyta gegužės 24 d. Choreografo Roberto Bondaros (Lenkija) statomame spektaklyje vaidmenis kuria beveik visi Lietuvos baleto solistai.

Druskininkuose vykstančios tarptautinės konferencijos „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ dalyviai trečiadienį aptarė dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meninės kūrybos vertės ir sklaidos problemas bei su nuostaba konstatavo, kad ir praėjus šimtui metų po genijaus mirties neturime net mūsų didžiojo menininko biografijos.

Šią savaitę, vasarai beveik įpusėjus, Kauno apskrities Juozo Naujalio gimnazija neįprastai gyvybinga: čia daug jaunų žmonių, šurmulio, juoko ir žinoma muzikos garsų.  Atostogaujanti gimnazija tapo laikinąja Roderick F. Tuck labdaros ir paramos fondo organizuojamos kūrybinės stovyklos rezidencija. Keturias dienas čia kartu muzikavo, bendravo, mokėsi, improvizavo bei klausėsi paskaitų aštuoniolika Kauno miesto jaunųjų atlikėjų.

Gegužės 6 d. (sekmadienį) Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ metu įvyks Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Jūra“ pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą premjera. Spektaklis premjera bus rodoma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune, įvyks Audronės Girdzijauskaitės knygos „Nutolę balsai: portretų metmenys. Prisiminimai, esė“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė, žurnalistas, teatro kritikas Valdas Vasiliauskas, aktorius Sigitas Šidlauskas. Menotyrininkė ir eseistė dr. Audronė Girdzijauskaitė knygoje dalijasi prisiminimais apie žmones, sutiktus gyvenimo kelyje įvairiomis aplinkybėmis, tai – aktoriai, dailininkai, rašytojai ar šiaip pakeleiviai.

Lietuvos ambasada Slovėnijoje kartu su Liublianos festivalio organizatoriaiskovo 21 dieną surengė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą ir pianistų Roko ir Sonatos Zubovų koncertą „Čiurlionio pasaulis“. Susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba į renginį atvyko Slovėnijos valstybinių institucijų, verslo, žurnalistikos, kultūros ir meno atstovai, diplomatinio korpuso, lietuvių bendruomenės nariai.

Ketvirtadienį Vilniuje nufilmuotos pirmosios vaidybinio filmo apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį scenos. Lietuvių genijų vaidina jo provaikaitis pianistas Rokas Zubovas. Filmą kuria britų režisierius Bobas Mulanas (Bob Mullan) pagal jo paties rašytą scenarijų.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į knygos „Lietuva ir Senovės Egiptas XVI a. pab. – XXI a. pr. Keliautojų, kolekcininkų ir mokslininkų pėdsakais“ pristatymą. Renginyje dalyvaus knygos autorė dr. Aldona Snitkuvienė, P. Gudyno restauravimo centro ekspertė Janina Lukšėnienė, knygos recenzentas prof. habil.dr. Antanas Andrijauskas.

Prancūzijos kultūros ministerijoje Lietuvos ir Prancūzijos kultūros ministrai A. Gelūnas ir F. Mitterrandas, pasidžiaugę sėkmingai prasidėjusiu šalių bendradarbiavimu kultūros srityje, paskelbė renginių ciklo ,,Kelionė į Lietuvą'' (Voyage en Lituanie) pradžią. F.Mitterrandas, seniai ir nuosekliai besidomintis mūsų šalies istorija bei puikiai išmanantis jos kultūrą, sveikinimo kalboje pabrėžė, kad Prancūzijos kultūros ministerija visada bus Lietuvos namai.

Viena geriausių šalies pianisčių Guoda Gedvilaitė gyvena laukimo nuotaikomis. Į Lietuvą kelioms dienoms grįžusi muzikė įrašė solinį albumą ir vėl išvyko į Frankfurtą, kur kitą savaitę bus surengtas jos solinis koncertas. Prieš palikdama Vilnių G. Gedvilaitė kalbėjosi su „bzn start“. Guoda, Jūsų gyvenimas verda Frankfurte. Kodėl būtent šiame mieste? Frankfurte prie Maino atsidūriau profesoriaus Levo Natočieno dėka.

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties šimtmetį, Japonijoje išleistas pirmasis M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinkinys. Jame spausdinami vien originalūs, redaktorių neinterpretuoti lietuvių kompozitoriaus muzikos tekstai.

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties šimtmetį, garsiausio lietuvių menininko kūryba pristatoma dešimtyje JAV ir Kanados miestų. Daugiau kaip mėnesį truksiančio koncertų turo metu žymiausio Lietuvos kompozitoriaus muziką pristato ir jo kūrinius skambina pianistas Gabrielius Alekna, o išeivijos meno ir literatūros tyrinėtojas profesorius dr. Stasys Goštautas skaito paskaitą apie M. K. Čiurlionio vaizduojamąjį meną.

Vilniuje įpusėjo 12-ojo tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso antrasis turas. Į jį pateko net dvylika Lietuvos pianistų ir keturi lietuvių vargonininkai. Iš viso antrajame ture rungiasi devyniolika įvairių šalių pianistų ir dvylika vargonininkų. 12-ajame M. K. Čiurlionio konkurse sulaukta rekordinio dalyvių skaičiaus - daugiau kaip 70 atlikėjų. Rugsėjo 21-ąją Nacionalinėje filharmonijoje prasidės pianistų, o Šv.

Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas sulaukė didelio atgarsio ir susidomėjimo pasaulyje. Antradienį Vilniuje startuojantis renginys laukia 74 dalyvių - 48 pianistų ir 26 vargonininkų iš Baltijos, Skandinavijos, Rytų ir Vakarų Europos, Tolimųjų Rytų šalių. Dvyliktą kartą rengiamas konkursas šįmet skiriamas 100-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) mirties metinėms.

Šeštadienį Plungėje prasideda šeštasis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, rimtosios muzikos mylėtojus vėl kviesiantis į klasikinės muzikos koncertus Žemaitijos Versaliu vadinamame Plungės dvare. Šių metų festivalio rengėjai išskirtinį dėmesį skiria kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris ketverius metus mokėsi M. Oginskio dvare Plungėje, kūrybai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, su valstybiniu vizitu viešinti Islandijoje, penktadienį atidarė M. K. Čiurlionio darbų parodą ir žymios pianistės Mūzos Rubackytės koncertą Šiaurės šalių kultūros rūmuose bei susitiko su Islandijos lietuvių bendruomene. „Geriausias kelias norint pažinti kitus žmones ir atrasti kitas tautas yra kultūra.

Atotrūkis tarp mokslininkų žinojimo apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir visuomenės, net akademinių sluoksnių, inteligentijos atstovų, noro pažinti garsiausią Lietuvos menininką šiandien yra išties didžiulis, liūdnai konstatuoja jaunimą ugdantys edukologai.

Likus mėnesiui iki tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso, Lietuvos bažnyčiose rengiamas koncertų ciklas „Kelyje į M. K. Čiurlionio konkursą: koncertuoja jaunieji vargonininkai“. Rugpjūčio 14 - rugsėjo 7 dienomis Gargždų, Marijampolės, Molėtų ir Vilkaviškio klausytojams vargonuos keturios jaunosios atlikėjos, dalyvausiančios kas ketverius metus vykstančiame konkurse, kuris šįmet skirtas M. K. Čiurlionio mirties 100-osioms metinėms.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ kitą savaitę kvies net į keletą į svarbių renginių - Druskininkuose vyks M. K. Čiurlionio studijų savaitė ir tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. Į M. K. Čiurlionio studijų savaitės programą tradiciškai įsilies smuiko muzikos šventė ir Druskininkuose rengiama šešioliktoji smuikininkų meistriškumo mokykla.

„Tyliai vakaras uždega žvaigždes ir nusilenkia nakčiai, kuri ateina didelė, tyli, žavinga. Koks stebuklingas buvo rytas! Kaip buvo nuostabu galvot apie tave, įsižiūrėjus į tolimą gimstančią šviesą... Ar tu girdi tą tylumą, kuri dabar mane apgaubia? Tik medžių siluetai ir tyla... Ir tu...„ (1908 06 04) MEILĖS ISTORIJA Tokių meilės kupinų laiškų nuo savo išrinktojo sulaukdavo rašytoja Sofija Kymantaitė – būsimoji dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmona.

„Santaros“ žurnalas ir Lietuvos dailės muziejus kviečia gruodžio 5 d., sekmadienį, 16 val. į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą kultūros popietę „Po M. K. Čiurlionio ženklu“. Renginyje gros Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gentainiai – Eglė ir Aidas Strimaičiai, Sonata ir Rokas Zubovai, dailininko laiškus skaitys aktorius Petras Venclovas, filosofinėmis ir eseistinėmis impresijomis apie kultūros misiją pasidalins filosofai, eseistai.

Dažnai mums sunku apibrėžti abstrakčias sąvokas arba sampratas. O net ir nekalbėdami apie teoriją kartais pasimetame - kas esame? Kokie esame? Kodėl elgiamės vienaip ar kitaip? Šiandien norėčiau paliesti lytiškumo temą. Vyrai ir moterys - tiek straipsnių prirašyta apie skirtumus ir panašumus, pranašumus ir trūkumus. Moteris domina vyrai, vyrus - moterys.

LRT Kalbos grynuolio rinkimus laimėjo du LRT veteranai: spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas ir radijo laidos „Tetos Betos viktorina" vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Kalbos grynuolį rinko žiūrovai ir klausytojai, balsuodami internetu ir telefonu, bei šešių kalbininkų komisija. Žiūrovai ir klausytojai Kalbos grynuoliu išrinko per tris dešimtis metų radijo ir televizijos eteryje dirbantį J. Šalkauską, o kalbininkai geriausiai įvertino taip pat kelioms kartoms puikiai pažįstamą B. Lukošiūtę.