Išskirtiniame interviu, bendraudamos su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi, filmo „Piktųjų karta“ prodiuserės Daiva Varnaitė-Jovaišienė ir Asta Liukaitytė atskleidė iššūkius su kuriais teko pandemijos metu susidurti ir įveikti, kaip prisiviliojo Ingeborgą Dapkūnaitę ir faktą, kad kūrybos procese vienaip ar kitaip sudalyvavo virš tūkstančio žmonių!
Jūs kartu kaip tandemas pradėjote dirbti su Emilio Vėlyviu filmu „Redirected“, tai buvo 2012 metais ar šis bendradarbiavimas prasidėjo anksčiau?
Asta: Kurti filmus pradėjome nuo „Redirected“, tačiau mūsų bendradarbiavimo pradžia buvo dar 2006-aisiais metais, reklamos gamybos rinkoje.
Daiva: Filmavome didelės apimties reklaminius televizijos vaizdo klipus Lietuvos rinkai, taip pat ir didiesiems pasaulio prekės ženklams, tokiems kaip „Coca Cola“, „Nike“, „McDonald‘s“ ir kt. Reklama yra kaip mažas kino filmas, kai kuriais atvejais tai dar sudėtingiau, nes ne tik keliami aukščiausi kokybės standartai, bet ir reikia atsižvelgti į visus reklamos agentūrų ir klientų įnorius.
Kaip įprastai pasiskirstote tarpusavyje atsakomybėmis dirbdamos kartu?
Asta: Daug metų dirbame kartu, tad viskas gaunasi labai organiškai, kaip santuokoje – be žodžių (juokiasi). Dalyvaujame drauge visuose kino gamybos etapuose, pradedant scenarijaus vystymu, finansavimo paieška, filmo gamyba, baigiant filmo pardavimu ir pristatymu kino žiūrovams.
Filme „Piktųjų karta“ surinkta išskirtinė aktorių komanda. Kaip pavyko prisikviesti tarptautinio ryškumo žvaigždę Ingeborgą Dapkūnaitę?
Daiva: Drauge su režisieriumi Emiliu Vėlyviu diskutavome apie aktorius, kurie įtaigiai galėtų įkūnyti kino filmo personažus, kilo mintis pasikviesti aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę. Susisiekus su aktore sužinojome, kad ji atvyksta į Lietuvą, taip ir įvyko dialogas.
Ar ilgai užtruko įkalbinėti aktorę vaidinti kino filme?
Daiva: Situacija nebuvo standartinė, perskaičius scenarijų, Ingeborgos Dapkūnaitės dėmesį patraukė kitas vaidmuo, nei jai buvo siūlomas. Aktorei pasirodė, kad įdomiau būtų išpildyti miestelio merės vaidmenį, o ne jai siūlytą pagrindinio herojaus komisaro Ginto žmonos. Režisierius mero poziciją scenarijuje buvo numatęs vyrui aktoriui, tačiau E. Vėlyvio kino filmuose pagrindinius vaidmenis atliekančių moterų nėra daug, tad neprieštaravome aktorės siūlymui ir adaptavome vaidmenį būtent jai.
Filmo „Piktųjų karta“ žanras yra nurodomas, kaip tamsusis skandinaviškas detektyvas nuaras („noir“). Prašau paaiškinkite kuo ypatingas šis žanras?
Asta: Skandinaviškas noir pasižymi savo istorijos tamsumu, atmosfera, koloritu. Bet mes sakome, kad gal dabar pradėsime vadinti baltiškuoju noir ir Emilis bus pradininkas (juokiasi).
Daiva: Lietuvos padangėje tai yra retas ir išskirtinis žanras, be to ir klasikinių detektyvų beveik nėra.
Režisierius Emilis Vėlyvis yra išskirtinė asmenybė. Kaip Jums, kaip prodiuserėms, sekėsi bendras darbas su juo?
Daiva: Mes esame artimi, žinome vieni kitų džiaugsmus ir vargus. Esame atviri ir pasitikime vieni kitais, tad priimti bendrus sprendimus nėra sudėtinga.
Asta: Visos patirtys ir krizinės situacijos dažnai bendražygius išskiria, tačiau mus suartino.
Daiva: Be to, Emilis puikus, labai protingas ir intelektualus. Jis niekad kvailai neužsispiria, įsiklauso į argumentus. Emilis – autoritetas ir visai komandai, dovana dirbti su tokiu režisieriumi. Esame reiklūs sau ir vieni kitiems, visada stengiamės įgyvendinti tokį rezultatą, kuris atitiktų bendrą viziją ir lūkesčius.
Kokie didžiausi iššūkiai ar sunkumai buvo „Piktųjų kartos“ filmavimo metu?
Asta: Didžiausias iššūkis, kad pradėjus filmuoti, ketvirtą darbo dieną, mus užklupo pasaulinė pandemija ir 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas visuotinis karantinas.
Daiva: Tęsti filmavimus galėjome tik rudenį, įsigaliojus įstatymui, kuomet filmavimai buvo prilyginti renginiams be žiūrovų. Filmuoti galėjome, bet patyrėme labai daug ne tik iššūkių, bet ir nuostolių. Privalėjome laikytis papildomų saugumo reikalavimų – pvz. Plungė, miestelis kuriame turėjome filmuoti, buvo paskelbtas raudonąja zona, tad teko praeiti kryžiaus kelius, dėl galimybės ten vykti.
Be to, turėjome įsipareigoti miestelio savivaldybei, kad ten filmuojant, nekontaktuosime su vietiniais gyventojais, nefilmuosime jų masinėse scenose, nors turėjome šimtus užsiregistravusių vaidinti ir prisidėti nemokamai.
Teko ieškoti dalyvių masinėms scenoms kitur ir vežtis žmones iš aplinkinių regionų, maža to, autobusuose buvo privaloma laikytis saugaus atstumo, buvo draudžiama sėdėti dviem žmonėms greta, reikėjo dvigubai daugiau transporto priemonių, kas išaugino logistikos kaštus. Bet tai dar ne viskas, taip pat privalėjome pasirūpinti ir komandos saugumu, visus filmavimo dalyvius kiekvieną rytą testuodavome dėl Covid-19. Įvertinus tai, kad kino filmo „Piktųjų karta“ kūrybiniame ir gamybos procesuose dalyvavo net 1300 žmonių ir vien pagrindinę komandą sudarė 100 narių galima nesunkiai įsivaizduoti papildomas pajėgas ir išlaidas, reikalingas kovai su virusu.
Asta: Daiva pasakoja ir man vėl sugrįžo prisiminimai. Kiekviena diena buvo iššūkis, juk pas prodiuserius įprastai niekas neateidavo su džiugiomis naujienomis, nuolat teko spręsti sudėtingiausius klausimus bei problemas.
Grįžus namo, kuriam laikui, tapome apatiški artimųjų problemoms, nes kino aikštelėje jautėmės tarsi kovos lauke, kiekvieną dieną pasitikdavome su nežinia, daugelis filmuojamų projektų Lietuvoje kas dieną priverstinai stodavo dėl vis naujų Covid – 19 atvejų komandose. Mums pavyko išvengti viruso filmavimo aikštelėje ir priverstinių pertraukų tik visos komandos susivienijimo dėka.
Gal galėtumėte pasidalinti ir linksma istorija ar nutikimu?
Daiva: Jūs turbūt galite įsivaizduojate ką reiškia, kai šimtas nuostabių kūrybiškų žmonių gyvena drauge visą mėnesį mažame miestelyje negalėdami iš jo ištrūkti? (Juokiasi)
Ką galėtumėte pasakyti žiūrovams, kurie galbūt turi abejonių dėl filmo? Kas galėtų būtų lemiamas veiksnys, juos paskatinti žiūrėti per „Go3“?
Asta: Filmas kino teatruose išsilaikė net pusę metų, tai įrodo, kad režisierius Emilis Vėlyvis yra ne tik talentingas juodųjų komedijų kūrėjas, bet ir detektyvų meistras.
Daiva: Rekomenduoju pažiūrėti, nes tai išties nėra tipinis lietuviškas kino filmas, o pasaulinius standartus atitinkantis kinematografinis kūrinys. Surinkta nuostabi aktorių komanda: Vytautas Kaniušonis, Toma Vaškevičiūtė, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, jau ne kartą mūsų minėta Ingeborga Dapkūnaitė, Ainis Storpirštis, Elvyra Žebertavičiūtė, Mindaugas Papinigis ir gausybė kitų, visi jie pasirodo sau neįprastuose amplua. Scenarijaus naratyvas sunkiai perkandamas, net prisiekę detektyvų mylėtojai ir teisėsaugos pareigūnai, nesugebėjo jo perprasti iki pat paskutinės kino filmo minutės.
Asta: Papildysiu, dienos metu kino teatre sutikau porą garbaus amžiaus senjorių, kurios pirko bilietus į „Piktųjų kartą“, šis filmas tikrai nepalieka abejingų.
Daiva: Tarp daugybės komplimentų filmo turiniui, aktoriniam meistriškumui ir vizualiąjai kino filmo pusei, sulaukėme gausybės aplodismentų Kipro Mašanausko kurtai muzikai. Kompozitorius tarsi suaudė muzikinį garso takelį su kino filmo scenomis. Tai dar vienas „Piktųjų kartos“ išskirtinumas.
Filmas „Piktųjų karta“ – nuo šiol rodomas naujos kartos televizijoje „Go3“!
