Nuo vaikystės smalsumu pasižymėjęs kūrėjas atvirai papasakojo, kaip žingsnis po žingsnio užsiaugino karjerą, kuri šiandien tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi, o įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Viskas prasidėjo nuo vaikystės ir televizijos žaidimų
Paulius prisimena, kad dar būdamas vaikas žiūrėdavo visas tuo metu rodytas intelektines laidas — „Taip ir Ne“, „Skrydį į Eridaną“, „Žodžių mūšį“, vėliau „Kas laimės milijoną“ ir „Šeši nuliai – milijonas“.
„Nuo ankstyvos vaikystės buvau labai smalsus ir viena geriausių vietų patenkinti tą smalsumą būdavo visokie intelektiniai žaidimai – per televizorių žiūrėjau „Taip ir Ne“, „Skrydį į Eridaną“, „Žodžių mūšį“, vėliau nepraleisdavau „Kas laimės milijoną“, „Šeši nuliai – milijonas“ (trivia – tą didžiausią 300 tūkst. litų prizą laimėjo mano informatikos mokytojas),
dar pradinėse klasėse pradėjau spręsti kryžiažodžių knygeles, iš pradžių sugebėjau tik išbraukyti paslėptus žodžius, bet jau kokioje šeštoje klasėje tėvų paprašiau, kad užprenumeruotų visų laikų mėgstamiausią žurnalą „Šansas“ (keista, bet niekur nerandu tokio, bet esu įsitikinęs, kad pavadinimas buvo toks arba tiesiog karščiuoju), vėliau atsirado „aha“ ir „oho!“ (šito nelabai mėgstu, buvo per sunku), bet nesu tikras, kad ką nors laimėjau. Nesu ir iki galo tikras, ar bent kartą siunčiau atsakymus, man labiau patiko pats procesas.“
Universitetas, protmūšiai ir pirmosios komandos
Per studijas atsirado ir pirmieji protmūšiai, komandos, barų viktorinos.
"Viename iš tų protmūšių baruose („Mano alibi“, dabar – „Misterija“) buvo galima ateiti su savo dešimties klausimų turu, jį vesti ir gauti tiek taškų, kiek gaus geriausiai surinkusi komanda. Pasirodė įdomi galimybė, paruošiau krūvelę klausimų (jei gerai pamenu, tema buvo „Humoras“), atėjau, vedžiau, buvo gerai, gavau komplimentą iš tų renginių pradininkės Inos, kad įdomūs klausimai ir kad galėčiau pats kažką tokio daryti.
Po truputį aplink atsirado vis daugiau tokio pobūdžio renginių, ta sniego gniūžtė vis ritosi ir augo, ir vieną 2010 metų rudens dieną paskambino kolega Justinas ir paklausė, ar gali perduoti mano numerį savo kolegai Antanui. Antanas pradėjo daryti protmūšius ir ieškojo, kas galėtų ruošti klausimus. Apsiėmiau tą darbą ir 2010 metų lapkričio 25 dieną – lygiai prieš penkiolika metų – įvyko pirmas žaidimas, kuriam visus klausimus padariau aš. Pirmąkart už savo sudarytus klausimus gavau piniginį atlygį, o tai reiškia, kad tapau tos srities profesionalu."
Ir šiandien – tas pats smalsumas
Prabėgus keleriems metams Paulius sako, kad šis kelias išsiplėtė labiau nei galėjo įsivaizduoti.
„Su Antanu kokius dvejus su puse metų padirbome, pats keliskart jį pavadavau, vėliau atsirado jau mano vesta viktorina anglų kalba „Piano Man“ bare Vilniuje (kuris savaitgalį švenčia penkioliktą gimtadienį), vėliau viskas augo ir didėjo, pavirto trimis klausimų knygomis (kurių bendrai parduota apie 10 tūkst. vienetų, pinigus gavau už kokius gal 7 tūkst.), dešimtmečiu futbolo viktorinų, pradėtais „Krepšinio protais“, „Kas ir kodėl?“ laidomis, tuomet atsiradau „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“, vis dar vedu nemažai korporatyvinių protų mūšių visoje Lietuvoje visokiomis progomis.
Šiandien žymiu savo penkioliktą kvizmasterio gimtadienį ir vis dar labai daug dalykų man yra įdomu.
p.s. Antanas šiemet dalyvavo Dakaro ralyje ir dar pagerino pasaulio važiavimo keturračiu rekordą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!


