Šį pirmadienio rytą Ingrida su savo sekėjais pasidalijo, kokios lyties vaikelio laukiasi.
Pasidalijusi itin jaukia akimirka „Facebook“ socialiniame tinkle, I. Martinkėnaitė rašė: „Džiugina viskas, kas susiję su paskutinėmis laukimo savaitėmis. Mokėti pasidžiaugti paprastais dalykais dabar ypatingai svarbu. Jau 37 savaitė. Ir taip, visi buvo teisūs, kurie spėjo, kad tai bus – mergaitė.“
Primename, kad iš pirmosios santuokos I. Martinkėnaitė augina dukrelę, todėl tai jai – jau antrasis vaikelis. Ingrida ir Mindaugas susituokė 2016 metais, Indonezijoje.
Dar visai neseniai I. Martinkėnaitė naujienų portalui tv3.lt papasakojo ir apie pasikeitusius mitybos įpročius šio nėštumo laikotarpiu. Visuomet itin sveikai besimaitinti Ingrida tąkart juokėsi, kad šis nėštumas išties kitoks.
„Pirmasis mano nėštumas buvo paprastas – pilvas augo, bet jokių simptomų ir pasikeitimų nejutau. Dabartinis nėštumas yra visai kitoks – su visais anekdotais iš nėštukių gyvenimo (juokiasi). Tai – alkio priepuoliai, arba sąmonė pabudimas tada, kai parduotuvėje rankoje laikai visą maišą bandelių… Anksčiau nė nežinojau, kokios bandelės yra skanios, o dabar reikia visų po vieną! Iš tiesų, buvo toks susipažinimas su saldėsiais, bet jis tęsėsi gal tik pirmus 3 mėnesius. Tada leidau sau – nebuvo nė prasmės kovoti“, – besijuokdama pasakojo dainininkė.
Būtent beprotiškas potraukis saldumynams šio nėštumo metu Ingridą nustebino labiausiai: „Niekaip nesuprasdavau, kaip išvis įmanoma tiek saldumynų pirkti į namus, o dabar aš juos tempiau krūvomis. Nebūtinai valgydavau – atsilauždavau kamputį paragauti. Privalėdavau paragauti bandelę, jos atsikąsti (juokiasi). Buvo ir tų nesuderinamų dalykų, kai lipdai tą sumuštinį, pati nesupranti, ko pridedi, viską sukemši ir nori dar (juokiasi).“
Vis dėlto tai truko tik iki 3-4 nėštumo mėnesio, kai viskas buvo dar labai trapu. „Nenorėjau savęs riboti ir papildomai stresuoti organizmo, nes stresas ir taip buvo didelis. Iš pradžių savęs nespaudžiau, o dabar iš savęs reikalauju daugiau“, – prisiminė ji.
Dabar Ingrida ir vėl iš lėto grįžta į įprastą savo ritmą: „Nenorėjau pernelyg ilgai užtempti ir visiems 9 mėnesiams paleisti vadelių, todėl su savimi kovojau. Kitu atveju, gimus vaikui, vėl būtų stresas, jog reikėtų viską kardinaliai keisti – ėmiau pratinti prie normalaus gyvenimo būdo dabar.“
