Tačiau čia nerasite griežtos stilistinės ar chronologinės tvarkos – vietoj to parodoje kviečiama patirti skulptūrą per jos medžiagiškumą ir santykį su erdve, nes būtent tai išskiria šią meno formą iš kitų. Ir per sapną, nes šiuolaikinė skulptūra patiriama per pasąmonę ir emociją.
„Mumyse telpa ir tai, kas slypi išmanymo šešėlyje“, – yra sakęs vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vladas Urbanavičius. Ši frazė apibrėžia parodos koncepciją: skulptūra pristatoma remiantis tuo, ką galime pajusti, patirti ir nujausti. Buvimas išmanymo šešėlyje – tai pirmasis susitikimas su kūriniais, kai dar nežinome jų istorijų ir reikšmių.
„Išmanymo šešėlyje“ kviečia į skulptūrą pažiūrėti intuityviai, atveriant sau tai, kas galbūt iki tol liko nepastebėta. Parodoje eksponuojama per 70 kūrinių. Greta žymiausių skirtingų laikotarpių Lietuvos skulptūros kūrėjų iš „Tartle“ kolekcijos – Marko Antokolskio, Žako Lipšico, Petro Rimšos, Vlado Mikėno, Antano Mončio, Stanislovo Kuzmos, Ksenijos Jaroševaitės, Vlado Urbanavičiaus, Mindaugo Navako ir kitų – parodoje pristatomi ir šiuolaikinių menininkų darbai, tarp jų – Nerijaus Ermino, Andriaus Ermino, Marijos Šnipaitės, Tauro Kensmino, Mykolo Saukos kūriniai.
„Tartle“ steigėjas kolekcininkas Rolandas Valiūnas kviečia lankytojus parodoje kiekvienam atrasti savo kūrinį ir savo istoriją. „Vienas artimiausių man kūrinių – iš Vilniaus kilusio vieno žymiausių XIX a. skulptorių Marko Antokolskio „Mefistofelio galva“, kuri turi atskirą vietą mano darbo kabinete. Kitas – marmurinis moters biustas „Vasara“ nuo 1900 m. stovėjęs grafams Tiškevičiams priklausiusių Užutrakio dvaro rūmų parke. Dabar jis yra „Tartle“ kolekcijoje ir rodomas parodoje“, – sako A. Valiūnas.
Kaip atrodo nematoma „Krantinės arkos“ dalis po vandeniu?
Skulptūra yra tai, kas apčiuopiama ir tikra. Ją norisi liesti, glostyti paviršių, greta jos mes ryškiau suvokiame savo dydį – arba mažumą. „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė įsitikinusi, kad skulptūra nepalieka abejingų – juk kiekvienas viešoje erdvėje atsiradęs skulptūros kūrinys tampa diskusijų objektu. „Taip yra todėl, kad skulptūroje paminklo pavidalu sutelkiama mūsų istorinė ir žmogiškoji atmintis. Tačiau didingais šie kūriniai tampa iš mažų modelių – savarankiškų skulptūrų, atskleidžiančių skulptoriaus idėjų vystymąsi ir kūrybinius ieškojimus“, – sako J. Semenauskienė.
Parodoje galima pamatyti kai kurių visiems gerai žinomų skulptūrų mažuosius modelius. Pavyzdžiui, garsiosios Neries krantinėje įkurtos V. Urbanavičiaus „Krantinės arkos“ modelį su jos po žeme nematoma konstrukcija, bei Užupio angelą šiek tiek kitokiais sparnais ir kaip atrodė Eglė gipsiniame R. Antinio eskize, vėliau virtusiame Palangos Eglės Žalčių karalienės skulptūra.
Tačiau skulptūra – ne vien monumentai. Ji gali tapti artima ir asmeniška, gyvenanti namuose, kasdienybėje. Kamerinės skulptūros dažnai primena trimates noveles ar poeziją iš bronzos, tyliai įsiliejančią į žmogaus gyvenimą. Pavyzdžiui, kaip Broniaus Pundziaus kurti Dariaus ir Girėno biustai, puošę dažno tarpukario inteligento interjerą, atspindėdami įtvirtinamą tautinę savimonę. Arba kaip Lietuvos skulptūros grandų Mindaugo Navako ir Vlado Urbanavičiaus ankstyvosios skulptūros, kuriose svarbiausia – abstrakti forma. Nieko nepasakojanti, tiesiog veikianti savo buvimu.
Medžiaga yra skulptūros motina
Parodos kuratorė doc. dr. Jurgita Ludavičienė sako, kad „tapyba žadina vaizduotę, o skulptūra sustiprina realybės pojūtį“. Būtent medžiaga yra skulptūros pradžia – tarsi skulptūros motina. Todėl parodoje antras pagrindinis komponentas yra skulptūros medžiaga. Parodoje lankytojai gali patyrinėti kūrinius iš akmens. Tai dažniausias ir rimčiausias skulptorių varžovas. Šalia kitų eksponuojama XX a. pradžios marmurinė skulptūra „Vasara“ iš Užutrakio dvaro su išlikusiais naikinimo pėdsakais bei nuotraukoje užfiksuoti Mindaugo Navako granitiniai „Dantys“.
Medis yra dar viena svarbi ir skulptorių itin mėgstama medžiaga, ypač moderniojoje Lietuvos skulptūroje. Pristatomi darbai atskleidžia visą medžio spektrą – nuo egzotiško Mato Menčinsko argentinietiško kvebracho, afrikietiško Romualdo Kvinto raudonmedžio iki lietuviško medžio ikoniniuose Leono Striogos darbuose. Nuo glotnaus it moters kūnas paviršiaus Aloyzo Smilingio kūrinyje iki grubaus, šerpetoto Mykolo Saukos darbo.
Parodoje rasite kūrinių iš gipso, kuris tik XX a. iš pagalbinės tapo visaverte skulptūros medžiaga. Vienas šalia kito atsistoja Lietuvos moderniosios skulptūros pradininku laikomo Juozo Mikėno gipsinis kubistinis „Perkūnas“ iš jo paryžietiškojo laikotarpio ir šiuolaikinis Arūno Gudaičio „Sokratas“.
Klasikinė skulptūra susiduria su šiuolaikiniais kūriniais
Vienas svarbiausių parodos koncepcijos aspektų – klasikinės ir modernistinės skulptūros susitikimas su šiuolaikine skulptūra. „Tartle“ kolekcijai priklausantys kūriniai atstovauja mūsų skulptūros klasikams: nuo M. Antokolskio, J. Lipschitzo, A. Mončio, J. Mikėno, V. Kašubos, V. Urbanavičiaus, M. Navako – solidus rinkinys pristato XIX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvos skulptūros panoramą, daugiausia atspindinčią modernistinės skulptūros raidą.
„Tačiau kiekviena parodos dalis turi ir pratęsimą dabartyje – klasikinės skulptūros tarsi susitinka su šiuolaikiniais darbais iš privačių menininkų kolekcijų. Taip greta medinės skulptūros atsiranda filmuota medžiaga, šalia klasikinio gipso piešinio – fotografija, šalia modernistinio marmurinio portreto – konceptuali skulptūra. Taip skulptūra tampa netikėtu dialogu tarp praeities ir dabarties. Ateikite patirti, kaip šis susidūrimas stebina ir įkvepia”, – į parodą kviečia kolekcininkas R. Valiūnas.
Parodos lankymas prasidės š. m. birželio 10 d. Paroda veiks iki kitų metų gegužės.
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ saugoma jau daugiau nei 20 metų formuojama, viena didžiausių privačių meno kolekcijų Centrinėje Europoje. Kone 8 000 įvairių objektų apimančią lituanistinę kolekciją sudaro tapybos, skulptūros, istorinės ir meninės grafikos darbai, senieji LDK žemėlapiai, knygos ir kiti spaudiniai, išleisti iki 1905-ųjų, taip pat auksakalystės pavyzdžiai, fotografijos ir įvairūs istoriniai artefaktai. 2018 m. atidaryto muziejaus parodose Lietuvos praeitis, socialinis, politinis ir meninis kontekstas pristatomas per dailės kūrinius ir kitus vizualiuosius šaltinius. Muziejuje nuo atidarymo jau apsilankė per 25 tūkst. svečių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
