Režisieriaus Oskaro Koršunovo socialiniame tinkle paviešino, ką teko patirti Marinai Davydovai.
„Rusija tampa Iranu. Vakar Vilniuje sutikau Mariną Davydovą. Tai buvo taip netikėta, kad kurį laiką negalėjau patikėti savo akimis. Su Marina susitikdavome festivaliuose kur nors Vienoje, Berlyne ar Avinjone, Vilniuje – per Sirenas. Bet dabar čia – kodėl? Prisėdome kavinėje. Šiaip Marina yra viena vedanti rusų ir ne tik kritikė, prodiuserė, režisierė, garsiojo rusų teatro žurnalo vyr. redaktorė ir, žinoma, matyt svarbiausio Rusijoje festivalio NET direktorė. NET šifruojasi kaip naujasis Europos teatras. Per dešimtmečius jame pasirodė turbūt garsiausios pasaulio trupės. Ne kartą jame dalyvavo ir OKT, šiais metais jie buvo pakvietę „Saulę ir jūrą“.
„Marina, kaip gera tave matyti“, – sakau. Bet jos akys buvo liūdnos. Pasirodo, ji yra tiesiog pabėgusi iš Rusijos. Skubiai, per plauką, tiksliau – per Lietuvos ambasados pagalbą. Jei nebūtų pabėgusi, su ja būtų tiesiog susidorota. Kas įvyko? Ji tiesiog viena pirmųjų parašė peticiją prieš karą. Prasidėjo grasinimai iš viršaus ir iš apačios.
Neužilgo ant jos durų atsirado paženklinimas Z. Dabar naciai tokius ženklus deda ant antisisteminių liberalų, pasisakančių prieš karą, durų. Visai kaip nacių laikais, kai ant žydų dėdavo geltonas žvaigždes. Ir jiems nesvarbu niekas. Matyt populiariausias žmogus Rusijoje, laidų vedėjas Urgantas irgi gavo tokį ženklą.
Buvo nuimta populiariausia laida Rusijoje „Vecherniy Urgant“. Iš Rusijos pabėgo net Pugačiova su Galkinu, nes tas irgi pasisakė prieš karą. Uždraudžiami festivaliai – nebeliko to paties NET. Uždraustos visos laisvos medijos: Echo Moskvy – radijas, kuriame ne kartą teko duoti interviu, taip pat Dožd, jau nekalbu apie FB ir kitų tarptautinių medijų atjungimą bei visokeriopas sankcijas. Rusija tampa visiškai uždara. Kitaip galvojantys žmonės bando pabėgti, bet tai beveik neįmanoma. Marinai tiesiog labai pasisekė.
„Rusija jau dabar yra kaip Iranas, o greitai tai bus Šiaurės Korėja“, – kartojo Marina.
Kultūroje ir mene irgi prasidėjo selekcija, todėl dar prieš karą pastatytų mano spektaklių nuiminėti nereikės. Beje, to negalėčiau padaryti juridiškai. Ir dar – nežinau, ar jie rodomi, bet kam jau labai knieti, tai galiu pasakyti, kad už spektaklių rodymą aš jokių pinigų negaunu. Bet esu beveik tikras, kad juos užrauks – per daug jie antisistemiški.
Tokie jie buvo dar prieš karą, ką jau kalbėti apie šiuos laikus. Beje, jau minėjau, kad Charmsas, Vvedenskis ir Oleinikovas – autoriai, pagal kuriuos buvo pastatytas paskutinis mano spektaklis, buvo sunaikinti už pacifizmą prieš antrąjį pasaulinį karą. Laikai kartojasi.
Žinoma, to net iš tolo negalima kaip nors lyginti su ta ukrainiečių pabėgėlių tragedija, kuri dabar vyksta Ukrainoje. Ji savo apokaliptiniu baisumu – beprecedentė. Bet karas visuomet yra dviašmenis, tiksliau – daugiabriaunis, priverčiantis kentėti visą pasaulį. Putino ir jo chuntos beprotybė greičiau sugriaus pačią Rusiją nei didvyrišką Ukrainą“, – feisbuke rašė jis.
