Per parodos atidarymą E. Škarnulytė su menininke Mayfield Brooks bei palestiniečiu garso kūrėju Omaru Ahmadu sausakimšoje galerijos salėje pristatė specialiai atidarymui sukurtą performansą „Confluence“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Æqualia“ yra naujausia E. Škarnulytės instaliacija, sukurta galerijos „Canal Projects“ ir 14-osios Gvangdžu bienalės užsakymu.
Pirmą kartą ši instaliacija pristatyta pernai per 14-ąją Gvangdžu bienalę Pietų Korėjoje.
Naujausiame kūrinyje E. Škarnulytė sujungia mokslinius ir mitologinius elementus – įsikūnija į undinę, vardu Æqualia, kuri plaukia Brazilijoje Manaus vietovėje tekančių baltos spalvos Rio Solimões ir juodos spalvos Rio Negro upių santakoje.
Šios dvi upės viena šalia kitos teka visiškai nesimaišydamos bei suformuodamos neįprastą gamtos fenomeną, vadinamą „Encontro das Águas“ (liet. vandenų susitikimas), kurio atsiradimą lemia upių skirtinga temperatūra ir vandens cheminė sudėtis.
Savo kūrinyje menininkė nesudėtingai ištrina ribas tarp žmogaus, nežmogiškojo ir transcendentinio pasaulio, sujungia mokslinius ir mitologinius elementus į unikalią bei įtaigią jėgą, padedančią praplėsti įprasto matymo rėmus.
Undinėlės forma įkūnija chimeros figūrą, egzistuojančią kelių sferų sankirtoje.
Galerijos „Canal Projects“ meno vadovė Summer Guthery, pristatydama E. Škarnulytės įtraukiančią instaliaciją, džiaugėsi bendradarbiavimu su menininke.
Paprašyta pakomentuoti, kas labiausiai ją žavi naujausiame E. Škarnulytės kūrinyje, S. Guthery sakė: „Vienas esminių dalykų, man labai imponuojančių kalbant apie Emiliją ir jos naujausią darbą, yra tai, kad kurdama šį kūrinį ji glaudžiai bendradarbiavo su vietos žmonėmis – ir mokslininkais, ir rašytojais. Emilijai buvo itin svarbu įsijausti ir suprasti esamos vietos situaciją. Ji buvo labai atsargi rinkdama medžiagą šiam filmui ir kiek įmanoma stengėsi į viską įsigilinti.“
Be išsakytos pagarbos ypatingai menininkės darbo etikai, „Canal Projects“ meno vadovė pabrėžė, kad žavisi visišku Emilijos įsitraukimu į performansą bei tuo, kad kūriniuose ji naudoja savo kūną.
„Emilijos filmai yra labai įtraukiantys ir tikslūs. O tai, kad ji pati juose vaidina, suteikia netikėtumo elementą, tad yra labai įdomus ir įtraukiantis žiūrovą aspektas“, – komentavo S. Guthery.
E. Škarnulytė teigia, kad jos kūrybinis procesas dažnai prasideda nuo noro pamatyti tai, kas yra nematoma, ieškant naujų perspektyvų ir atskaitos taškų.
„Tyrinėdama pasaulį per kūrybą, vertinu galimybę prasiskverbti pro įprastus sluoksnius, atverti skirtingus skerspjūvius, – sako menininkė. – Mane ypač žavi fenomenai, kurie nepriklauso žmogaus sukurtam pasauliui – tai gali būti geologiniai ar landšaftiniai patyrimai ir geologinės patirtys, leidžiančios patirti laiką kitaip, vadinamąjį „giliojo laiko“ matmenį. Taip pat man labai svarbi sirenos ar undinės figūra, simbolizuojanti ryšį tarp pažįstamo ir nežinomo pasaulio, ribą tarp žmogaus, gyvūno ir mito.“
Anot menininkės, jos atradimai prasidėjo nuo pirmųjų kelionių į Pietų Korėją, kur ji susidūrė su industrijos ir žmogaus paliktais pėdsakais kraštovaizdyje.
„Studijuodama skulptūrą, pradėjau suvokti videomedžiagą kaip skulptūrinį elementą. Kiekvienas vaizdo pikselis man tampa tarsi molis, iš kurio galima kurti erdvę“, – sako E. Škarnulytė, kurios kūryboje skulptūrinis pagrindas visuomet išlieka svarbus.
Jos videoinstaliacijos funkcionuoja kaip erdvės, į kurias žiūrovai gali fiziškai įeiti ir patirti.
Naujausiame kūrinyje menininkė taip pat atliepia ekologijos ir žmogaus įtakos gamtai temas.
Praėjus metams po „Æqualia“ filmavimo užbaigimo, „Encontro das Águas“ pradėjo drastiškai sausėti dėl regione vykstančių didelių sausrų.
Upių išsausėjimas lėmė masišką Amazonės upės rausvųjų delfinų nykimą. Savo videoinstaliacijoje įsikūnijusi kaip undinė – pusiau žuvis, pusiau žmogus – E. Škarnulytė atskleidžia vizijas, peržengiančias žmogaus suvokimo ribas, ragindama susimąstyti apie mūsų veiksmų padarinius.
E. Škarnulytės personalinė paroda „Æqualia“ Niujorko galerijoje „Canal Projects“ veiks iki kovo 30 d.
Projekto pristatymą Niujorke iš dalies finansavo Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros taryba, Institutas Inclusartiz, OCA: Norvegijos šiuolaikinio meno biuras.
