Šiemetiniu premijos laureatu pirmadienį paskelbtas M. Urbaitis teigė, jog žinia apie premiją jam buvo „labai smagi, džiugi ir netikėta“.
„Aš jau trečią kartą nominantas, tai, pagal liaudies priežodį, trečias kartas nemeluoja. Šiaip aš ramiai žiūrėjau, nes jau dukart buvau tarp nominantų, galėjo ir dabar įvairiai būti. Balsavimai yra nenumanomi dalykai, aš visokiuose žiuri dalyvauju ir rezultatas kartais nustebina“, – BNS sakė M. Urbaitis.
Nacionaline kultūros ir meno premija M. Urbaitis įvertintas už urbanistinę energiją ir minimalizmo grožį muzikos ir šokio scenose.
Kompozitorius kalbėdamas apie savo kūrybą sakė visų pirma norintis pasiekti susidomėjusį klausytoją, nesistengiantis nei įtikti plačiam skoniui, nei priblokšti darbų gausa.
„Tam tikra prasme, turi rūpėti man pirmoj eilėje, ką darau. Aš nesu super produktyvus, kad rašyčiau daug, gausiai, ir tuo gausumu visus stengčiausi priblokšti, bet tiesiog noriu plėtoti vientisą idėją visame kūrinyje ir stengtis nesikartoti, kiek pavyksta. Tas galvojimas ir yra toks, ką mano kūrinys, ta idėja, kuri man rūpi, kaip ją pavyks perduoti ir ją klausytojui suprasti, man šitas suvokimo aspektas yra svarbus“, – kalbėjo M. Urbaitis.
Mindaugo Urbaičio veikla
M. Urbaitis gimė 1952 metų birželio 1 dieną Kaune, 1977 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (šiuo metu – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.
Nuo 1975 metų M. Urbaitis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2000 metų dar dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Kompozitorius skaito paskaitas apie Europos muziką po 1945 metų, XX amžiaus JAV muziką ir naująsias kompozicijos technikas.
Kaip skelbia Lietuvos muzikos informacijos centras, M. Urbaitis debiutavo 8-ajame dešimtmetyje ir jau ankstyvieji kompozitoriaus opusai stulbino ir net šokiravo radikaliai minimalistine estetika, nauja to meto lietuviškajai muzikinei aplinkai.
Pasak centro, deklaratyvi simpatija amerikietiškajai minimalistinės muzikos tradicijai nulėmė išskirtines kompozitoriaus muzikos ypatybes – ypatingą grynumą, skaidrumą, vientisumą, discipliną.
Kompozitorius yra sukūręs operą „Auksinio berniuko sapnas“, miuziklą „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“, muziką trims baletams „Pastabos ir komentarai C. Saint‑Saёnso „Žvėrių karnavalui“, „Acid City“, „Procesas“, taip pat kūrinių orkestrui, kameriniam ansambliui, vokalinių kūrinių, taip pat kuria muziką televizijos, kino filmams ir dramos spektakliams.
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai: kompozitorius M. Urbaitis, poetė Violeta Palčinskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė.
Visuomenė iš viso buvo pasiūliusi 47 menininkus premijai gauti.