Martynas Tyla sutiko papasakoti apie plaukimo varžybas plačiau naujienų portalui tv3.lt.
Jo amžiaus grupė buvo 50+. Dalyvavo žmonės iki 55 metų.
„Savo amžiaus grupėje buvau antras, o bendroje įskaitoje – dešimtas iš 90. Iki pirmos vietos savo amžiaus grupėje trūko 19 sekundžių“, – kalbėjo jis.
Jei plauki baseine, savo varžovą matai iš kairės arba iš dešinės, pasakojo Martynas. O štai atviruose vandenyse gali varžovo nematyti, nejausti, jis gali būti nuplaukęs kažkiek ir į šoną arba priekyje, arba gale.
„Čia nėra takelis. Čia – atviri vandenys ir specifika yra visai kitokia nei baseine. Šiai dienai profesionalūs plaukikai supranta, kad ežere yra visai kitaip.
Kadangi esu buvęs plaukikas, daug metų sportavęs, tai tikrai nėra mano geriausias rezultatas. Per pastaruosius metus tokių distancijų neplaukiu, bet į baseiną vaikštau po 3-4 kartus per savaitę.
Turėjau norą praplaukti, galima sakyti, buvau įkalbėtas kolegų. Norėjau palaikyti. Savo gyvenime turėjau daug startų, varžybų, tad man varžytis kaip ir nėra dėl ko. Bet pačiam buvo įdomu“, – sakė M. Tyla.
Buvo profesionalus plaukikas
Kaip atskleidė, anksčiau plaukimas buvo jo pagrindinis darbas. Treniruotės iš Martyno per dieną atimdavo po 5-6 valandas.
„Tą dariau nuo 7 iki 23 metų po du kartus per dieną. Tai buvo man kaip normali darbo diena. Varžybos buvo kaip tikslas, varžytis reikėdavo, nes pagal tai buvome vertinami. Sukomės, kaip kas mokėjo.
Buvo svarbu laimėti, užlipti ant prizinės vietos. Turėjome savo konkurentus. Sportininkui varžybos yra tas pats, kas mokiniui egzaminas“, – prisiminė jis.
Pirmą kartą šiuo sportu susižavėjo tada, kai atidarė Lazdynų baseiną. Labai seniai – 1980 metais.
„Patiko plaukti. Bet visada konkuravo plaukimas ir krepšinis. Nugalėjo plaukimas. Teko patapti profesionaliu plaukiku ir daug metų plaukioti. O įgūdžių, kuriuos igijome jaunystėje, neįmanoma prarasti.
Plaukimas yra absoliučiai individuali sporto šaka. Net ir kai plauki estafetėje, plauki su pačiu savimi. Neturi su kuo pasikalbėti. Plaukimas buvo labai gera metodika išmokti eilėraščius. Prisiklijuodavome ant bortelių, priplaukę perskaitydavome ir toliau plaukdavome. O būdamas vandeny gali visada kartoti tą patį.
Plaukiant yra savi pliusai – savotiška meditacija, mintis sukoncentruoji tik į plaukimą. Galbūt kai kam tai atrodo labai monotoniškas darbas“, – tęsė muzikos vadybininkas.
Plaukė ir žmonės su negalia
Be to – ir vandenyje žmonės prakaituoja, jei sunkiai dirba. Gal to taip nejauti, bet adrenalinas, karštis, veržiasi. Martynas džiaugiasi, kad Vilniuje organizuojamas puikus renginys, skatinantis žmones susidomėti šiuo sportu.
„Mane žavėjo, kad išmoko plaukti ir žmonės su negalia ir nuplaukė 10 kilometrų. Tai yra visiška fantastika ir rodo, kad žmogaus galimybės yra labai didžiulės. Kitas dalykas, žmonės turi mokyti vaikus plaukti, jei nenori, kad vėliau nuskęstų jūroje“, – tikino vyras.
Prabilo apie operaciją
„Kitais metais, norint aplenkti jaunimą, reikės dar daugiau treniruotis“, – rašė jis „Instagram“ socialiniame tinkle. Tačiau naujienų portalui tv3.lt jis parodė ir kitą medalio pusę.
„Kai jau iš anksto nusiteiki, galima pasikoreguoti treniruočių kiekį ir pasiekti geresnius rezultatus. Nereikia pamiršti, kad man teko sportuoti po trijų mėnesių kojos sąnario keitimo operacijos. Tai turėjo įtakos. Plaukiau su pakeistom kūno detalėm“, – komentavo jis.
Martynas kartu su žmona Neringa Zeleniūte gyvena labai aktyviai.
„Einame į sporto salę 3-4 kartus per savaitę.
Vasarą, jei leidžia orai, yra dviratukas, greitieji vadinamieji rolikai.
Dar, aišku, 9 metus wake board'inu, plaukioju su lentom. Nėra, ko nedarau“, – kalbėjo jis.
