Nors nauja šeima sako nesureikšminusi ir šios kelionės iš pradžių net nevadinusi savo medaus mėnesiu, dabar yra labai laimingi, kad viskas susiklostė būtent taip.
Martynas: Tiesą sakant, kelionės didžiausia mūsų aistra, svetur išvykstame gana dažnai, todėl šios kelionės iš pradžių net nevadinome savo medaus mėnesiu, labiausiai ieškojome poilsio, ir tik vėliau supratome, kad tai mūsų pirmoji kelionė po vestuvių – jau tapus vyru ir žmona. Niekada iki tol nebuvome lankęsi Turkijoje ir kadangi buvome tikri, jog ši šalis turi kur kas daugiau nei „viskas įskaičiuota“ viešbučius, leidomės į savarankišką ir spalvingą kelionę po Turkiją.
Rusnė: Norėjome šiek tiek egzotiškos kelionės, ramaus ir vaizdingo poilsio, taip pat susipažinti su nauja kultūra, žmonėmis, paragauti naujų patiekalų. Ieškojome atgaivos protui, sielai ir kūnui. Esame daugiau nei laimingi, jog pasirinkome Turkiją. Tik šiek tiek kitokią nei lietuvių turistams įprasta.
Martynas: Grįžę iš tokios spalvingos, kontrastingos šalies, esame tikri – tai buvo svajonių medaus mėnuo.
Rusnė: Dėl to, jog teko atkelti po vestuvinę kelionę beveik trims mėnesiams, galbūt natūraliai jausmas buvo kiek kitoks, tačiau to priežastis, gana džiugi. Martynas porą mėnesių kūrė pagrindinį vaidmenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre naujame miuzikle „Džekilas ir Haidas“. Išvykome iškart po premjeros, kurioje, pripažinsiu, mano vyras pribloškė net mane. Buvome kupini gerų emocijų, kad viskas praėjo sklandžiai. Manau, tai vienas stipriausių Martyno vaidmenų karjeroje. Labai juo didžiuojuosi ir esu tikra, kad laikui bėgant šis vaidmuo tik dar labiau bręs ir įgaus naujų spalvų.
Martynas: Taip, išvykome kupini gerų emocijų. Džiugu, kad galėjome atrasti turistų beveik nepaliestas vietas tikrai romantiškam poilsiui. Beveik visas savo keliones planuojame patys, nes mėgstame ilsėtis nepriklausomai, taip pat atostogose paliekame daug vietos ekspromtui ir laisvei, nesusidarome kelionės tvarkaraščio. Turime savo kelionių formulę, kuri mus džiugina. Mėgstame mažus viešbučius, atokesnes, autentiškas vietas, tad kelionių agentūrose sunkiai rastume tai, kas mus domina. Pavyzdžiui viešbutyje, kuriame gyvenome, buvo apsistoję vien tik vietiniai poilsiautojai turkai. Tai labai įdomu. Nemėgstame masinių ir populiarių vietų ir tai mums atveria tikrai visai kitokį šalies pažinimą.
Rusnė: Pati kryptis mums buvo prioritetas. Ilgai domėjęsi Turkijos kurortiniais miesteliais, atradome mažą, tarp vietinių itin populiarų, bet turistų neatrastą kurortinį miestelį – Kaš. Tai kultūra, spalvomis, autentika ir kontrastais alsuojanti oazė.
Kraštovaizdis čia neįtikėtinas, ypač daug šeimos restoranų, svetingi šeimininkai, daug gatvės menininkų, puodžių, dailininkų. Pavadinčiau šį miestelį meno, architektūros, gastronomijos, ramybės ir kultūros uostu. Martynas: Tiesą sakant, visame Kaše ir visame jo regione nėra nei vieno turistinio viešbučių komplekso. Vien tik nedideli boutique tipo viešbučiai arba vilos su begalybės baseinais. Vienintelis minusas gal tik tai, jog kelionė iki Kašo yra ilgoka – norint jį pasiekti nuo arčiausiai esančio oro uosto reikia važiuoti pusketvritos valandos serpantinais.
Bet kai atvykome, ilsėjomės, bendravome, buvome, džiaugėmės vienas kitu ir nuostabia šalimi, ragavome tradicinius patiekalus, keliavome automobiliu į skirtingus paplūdimius, mėgavomės saule, jūra, skaitėme knygas, valgėme desertus, aplankėme ne tik Kašo miestą, bet ir kitus aplinkinius – Kalkan, Fethye, Graikijos salą – Kekovą. Vertiname ramų poilsį.
Rusnė: Labiausiai sužavėjo vienareikšmiškai – gamta ir kultūra. Taip pat švara, tvarka, keliai, išpuoselėta šalies infrastruktūra. Esame girdėje gana daug neigiamų atsiliepimų apie Turkiją, neva tai netvarkinga šalis, kurioje galima ilsėtis vien tik prie baseino. Tokiems atsiliepimams absoliučiai nepritariame. Tie, kurie taip kalba, manau, apskritai nepažino ir nepamatė šios šalies grožio.
Martynas: Taip pat, pridurčiau vietinių svetingumą, mandagumą, bendravimo kultūrą. Tokio malonaus ir nuoširdaus aptarnavimo jau seniai kur neteko matyti. Žmonės čia labia gerbia ir myli savo darbą. Siekia profesionalumo, vertina vieni kitus, savo tradicijas ir stengiasi perteikti tas vertybes turistams. Tai iš ties įkvėpė. Tokios patirtys atskleidžia, kiek Lietuvos turizmui dar reikia išmokti.
Rusnė: Sakyčiau, kad pailsėjome nuostabiai, tačiau su lengvu nerimo jausmu, nes gruodžio mėnesį Martynas drauge su Šiaulių bigbendu ruošia naują šventinį teatralizuotą koncertinį turą po Lietuvą. Tad pasiruošimo darbai, visgi, spaudžia, atostogoms atsiduoti visu 100% darosi sunkiau.
Martynas: Taip, Lietuvos žmonėms ruošiame tikrą staigmeną švenčių progą– į vieną koncertą žadame sudėti visų laikų geriausias lietuviškas dainas. Labiau už viską mėgstu koncertuoti su orkestru ir džiaugiuosi malonia, nauja kolaboracija su Šiaulių bigbendu. Jie – aukščiausio lygio muzikantai, malonu dirbti su tokiais žmonėmis. O ir lietuviška muzika yra ta, kurią labai smagu dainuoti. Šiame koncerte skambės ir D. Dolskio, ir S. Povilaičio dainos, taip pat visą šou papildys teatralizuoti elementai – kaip visada atvyksime su šokėjų trupe, scenoje bus daug gražaus veiksmo. Šiomis dienomis, kai aplink girdime tiek daug užsienio kūrėjų muzikos, beprotiškai gera atsigręžti į senąją, iki skausmo visiems artimą ir puikiai žinomą lietuvišką muziką. Malonu ne tik ją prisiminti, tačiau ir interpretuoti savaip, juolab, kad šiais metais minimas valstybės šimtmetis.
