Naujienų portalui tv3.lt Veronika Montvydienė pasakojo, kad prieš kelias savaites, treniruotės metu ji susilaužė vieną piršto slankstelį.
„Draugai man iškart rekomendavo važiuoti į priimamąjį, tačiau nusprendžiau, kad neverta, nes atrodė, kad ten žmonės važiuoja tik su rimtomis traumomis – lūžusiomis galūnėmis, praskeltomis galvomis. Galvojau, kad su savo skaudančiu piršteliu atrodysiu juokingai ir nerimtai. Numojau ranka, maniau, kad tai praeis – taip ir prabėgo trys savaitės“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto vizitas pas gydytojus darėsi neišvengiamas – skausmai nesibaigė, o pats pirštas darėsi kreivas.
„Tik tada kreipiausi į chirurgą – būtų tekę pralaukti iki liepos pabaigos, bet, kadangi gydytojas labai profesionalus, jis suprato, kad dar delsiant gali būti per vėlu. Mane operacijai priėmė skubos tvarka“, – kalbėjo pašnekovė.
Iš gydytojų ji sulaukė žinios, kad jei dar būtų laukusi, organizmas prie lūžio būtų prisitaikęs, dėl to būtų tekę gyventi su skaudančiu ir kreivu pirštu visą gyvenimą.
Atsigulus į Lazdynų ligoniną jai operacijos metu pirštą sutvirtino dviem vielomis. Jei gijimas bus sėkmingas, gipsą ir vielas išims po penkių savaičių.
„Dabar pirštą skaudą gerokai daugiau nei jam lūžus. Supratau, kad bet kokia kūno dalis yra ne kiek mažiau nei galva, todėl reikia rūpintis kiekviena trauma vos tik ją patyrus. Dabar būčiau pasirinkusi iškart palaukti priimamajame su skaudančiu pirštu keletą valandų, negu dabar turėti tokią bėdą penkioms savaitėms“, – neslėpė pašnekovė.
Moteris tikina, kad per neatsakingumą gavo didelę pamoką: niekada nereikia delsti prašyti pagalbos.
„Esu labai pakanti skausmui ir vis vizitą atidėliodavau – atrodė, kad net neturiu laiko paskambinti gydytojams. Tačiau savo pamoką išmokau. Dabar svarbiausia gerai pirštą prižiūrėti – kas antrą dieną perrišinėti tvarsčius, dezifekuoti.
Metalai yra svetimkūnis, todėl reikia prižiūrėti, kad nekiltų uždegimas, nepradėtų pūliuoti. Matau, kad visos vasaros maudynės man jau plaukia pro šalį – nebent sugebėsiu maudytis su viena iškelta ranka“, – juokavo ji.
