Pliušinis paukštis narvelyje
69 metų Angela Kelly, kuri 28 metus dirbo kartu su Jos Didenybe, atskleidė, kad 2006 m. turo „Down Under“ metu iškrėtė karalienei pokštą su žaisline kukabara, rašo dailymail.co.uk.
Karalienė jai papasakojo apie šį paukštį ir apie tai, kad jis “skleidžia tokį garsą, kurio niekada nepamirštum“, ir kad kelionėje jie tikriausiai pamatys daug tokių paukščių.
Tačiau nepavykus nė vieno jų pamatyti ar išgirsti, ponia Kelly Sidnėjaus turguje nusipirko pliušinę kukabarą ir padėjo ją prie karalienės kambario mažame narvelyje.
Ponia Kelly apie tai papasakojo savo knygoje „Kita monetos pusė: karalienė, rūbininkė ir spinta“ („The Other Side of the Coin: The Queen, The Dresser and the Wardrobe“), kuri buvo išleista 2019 m.
„Ėmiau atidarinėti narvelio dureles, o ji garsiai sušuko: „Ne, nedaryk to. Ji išskris“, – ir akimirksniu atsidūrė greta manęs. Priėjau prie paukščio, pakėliau jį ir iškilmingai pasakiau, kad jis negyvas“, – prisiminė ji.
„Man einant jos link, ji atrodė išsigandusi, o kai paėmė paukštį iš mano rankų, suprato, kad ją užgaulioju. Tai iš tikrųjų buvo pliušinis žaislas!
„Su balandžio pirmąja“, – pasakiau su pikdžiugiška šypsena veide, o ji man tepasakė du žodžius: "Tu atleista.“
„Labas vakaras, Pone Bondai“
Knygoje taip pat nagrinėjama šviesioji Jos Didenybės pusė.
Joje pasakojama, kad karalienė turėjo tik vieną pageidavimą dėl savo pasirodymo su Džeimso Bondo aktoriumi Danieliu Kreigu trumpametražiame filme, kuris buvo rodomas per 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atidarymą – ji norėjo pasakyti eilutę: „Labas vakaras, pone Bondai.“
Ponia Kelly atskleidė, kad prireikė „vos penkių minučių“ įtikinti monarchę sutikti su režisieriaus Danny Boyle'o prašymu, jog ji pasirodytų kartu su D. Craigu garsiajame siužete, kuriame ji vaizduojama į Olimpinį stadioną šokanti su parašiutu.
2011 m. Jos Didenybė buvo pakviesta į susitikimą su D. Boyle'u ir asmeniniu sekretoriumi Edwardu Youngu aptarti šią idėją.
„Paprašiau jo ir Edwardo duoti man penkias minutes, kad galėčiau pasikalbėti su karaliene ir jos paprašyti“, – pasakojo ji.
Ji prisimena, kad Danny veidas atrodė šokiruotas, nes visko iš karto bus prašoma Jos Didenybės, bet A. Kelly manė, kad su tokiais dalykais nėra prasmės laukti: jei ji pasakytų „ne“, viskas tuo ir baigtųsi.
„Užbėgau į viršų ir, laimei, karalienė buvo laisva. Ją ši idėja labai nudžiugino ir ji iškart sutiko. Paklausiau, ar ji norėtų, kad jos vaidmuo kalbėtų. Jos Didenybė nedvejodama atsakė: „Žinoma, turiu ką nors pasakyti. Juk jis atvyksta manęs gelbėti“.
Paklausiau, ar ji norėtų pasakyti: „Labas vakaras, Džeimsai“, ar „Labas vakaras, pone Bondai“, ir ji, žinodama filmus apie Bondą, pasirinko pastarąjį“, – prisiminimais dalijasi A. Kelly.
Po kelių minučių ji jau buvo grįžusi į Edwardo kabinetą ir pranešė gerąją naujieną D. Boyle‘ui: „Manau, jis vos nenukrito nuo kėdės, kai pasakiau, jog vienintelė karalienės sąlyga buvo ta, kad ji galėtų pasakyti šią kultinę eilutę.“
Krano vairuotojo duktė
Ponia Kelly pirmą kartą gavo darbą Bakingamo rūmuose 1994 m., kai dalyvavo pokalbyje dėl karališkosios rūbininkės vietos.
Jos Didenybės mirties metu stilistė ėjo karalienės asmeninės asistentės, patarėjos ir kuratorės (juvelyrinių dirbinių, insignijų ir garderobo) pareigas.
Tačiau privačiai ponia Kelly buvo kur kas daugiau – tai liudija privatūs karalienės apsilankymai jos jaukiuose namuose, esančiuose greta Vindzoro pilies.
Nepaisant labai skirtingos kilmės, jau nekalbant apie religinius įsitikinimus, Romos katalikė krano vairuotojo duktė iš Liverpulio ir karalienė Elžbieta II pastaruosius 20 metų palaikė intriguojamai unikalius šeimininkės ir tarnaitės santykius.
