Lietuvos populiariosios muzikos grupės ir atlikėjai įdomūs ne tik Rusijos rinkai. Tokias išvadas galima padaryti po praėjusią savaitę vykusios tarptautinės muzikos konferencijos „CEETEP“, kurioje dalyvavo ir du muzikos vadybininkai iš Lietuvos, atstovaujantys Marką Palubenką, grupes „Beissoul & Einius“, „Baltic Balkan“, „Neteisėtai padaryti“.
Konferencijoje dalyvavo ir svarbūs muzikos pasaulio veikėjai, tokie kaip Adamas Liuisas (Adam Lewis) iš JAV muzikos vadybos agentūros „Planetary Group“, Rudas Berendsas (Ruud Berends) iš tarptautinės festivalių organizatorių agentūros „Eurosonic Norderslag“ ar Džeikas Nesbitas (Jake Beaumont Nesbitt) iš tarptautinio muzikos vadybininkų forumo.
Lietuviai sulaukė didelio susidomėjimo
Konferencijos dalyviai, kylančių talentingų muzikos grupių vadybininkai turėjo galimybę pristatyti savo atstovaujamas grupes, pabandyti sudominti tarptautinio muzikos verslo ryklius. Renginio dalyviai iš Lietuvos – muzikos vadybininkai Mykolas Markauskas ir Anatolijus Chudoba – teigia, kad jiems šia proga pasinaudoti pavyko.
„Sulaukėme netikėtai didelio susidomėjimo ne tik iš kolegų kitose šalyse, tačiau ir iš pagrindinių konferencijos svečių. Ypač daug dėmesio sulaukė grupės „Neteisėtai padaryti“ ir „Beissoul & Einius“. Nors tai dar tik pirmas kontaktas, tačiau matome, kad durys po truputį atsiveria“, – teigia vadybininkai.
Lietuvos muzikos verslas gyvas
Pasak renginio dalyvių lietuvių, Lietuvos muzikos verslas yra kur kas platesnis, nei dažnai pateikiama viešojoje erdvėje, o Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjai įdomūs ne tik mums patiems ar kaimynams iš rytų.
„Galbūt kažkam taip patogiau, o gal tiesiog niekam neįdomu, tačiau ypač viešojoje erdvėje muzikos verslas tarsi neegzistuoja – apie jį nekalbama, nevyksta diskusijos apie tokio verslo kuriamą produkciją ir kaip kelti jos lygį, kaip „išvežti“ Lietuvos atlikėjus groti į didžiąsias užsienio scenas“, – teigia M.Markauskas ir A.Chudoba bei priduria: „Nepaisant to, muzikos verslas Lietuvoje yra gyvas ir besiplečiantis, o dėl mažos rinkos, konkurencija tik didėja. Tai verčia ieškoti ir naujos kokybės, šviesmečiais nebeatsilikti nuo vakarų muzikos tradicijų“.
Tai matoma stebint ir koncertų geografiją. Vadybininkų atstovaujamos grupės jau yra koncertavusios kone visose Europos šalyse, Gruzijoje, Rusijoje, tačiau, anot pašnekovų, didžiosios scenos ir pagrindiniai Europos festivaliai dar laukia.
Gajus spekuliantų stereotipas?
Muzikos grupių vadybininkai dažnai yra mistiniai muzikos verslo veikėjai – tarsi spekuliantai, kurie uždirba tik iš to, kad muzikantai kūrybą sugeba parduoti koncertų organizatoriams. „Tačiau realybė yra visai kitokia. Etiškoje ir profesionalioje muzikos vadyboje visi turi įnešti savo indėlį į bendrą sėkmę: muzikantai – savo kūrybą ir profesionalumą ant scenos, vadyba – užtikrinti galimybes muzikantams kurti ir skleisti žinią apie jų muziką. Abi pusės turi įdėti vienodai daug pastangų, tačiau pas mus tai vis dar sunkiai suprantama“, – sutartinai teigia muzikos vadybininkai.
Pavyzdžiui, siekis ir pastangos, kad lietuviai išeitų groti į didžiausias scenas, yra vadybininkų rūpestis, tačiau, kad galiausiai scenoje būtų parodyta aukščiausia kokybė jau yra muzikantų užduotis, teigia pašnekovai.
„Kol kas panašu, kad muzikantai savo užduotį įvykdo, muzika ir pasirodymai palyginti kokybiški. Iš kitos pusės galimybių koncertuoti didžiulėms auditorijoms taip pat jau atsiranda, tad lieka didžiulis darbas visa tai sujungti, tačiau tada galėsime didžiuotis turėdami ne tik vietinės reikšmės žvaigždžių“, – optimizmo nestokoja lietuviško muzikos verslo atstovai.
