Moteris tvirtino, kad jų tuoktuvėse tikrai netrūko staigmenų. Tiesa, jos nebuvo labai malonios ir tuo metu besilaukusią moterį privertė ne tik paprakaituoti, bet ir pasinervinti.
„Pirmiausiai, mūsų šventėje atsirado du papildomi žmonės, kurie apie savo dalyvavimą mums pranešė likus vos 4 valandoms iki šventės... Tai buvo mano vyro krikšto tėvai. Gerai, kad vyro sesuo staigiai suorganizavo papildomas maisto porcijas ir visus papuošimus“, – prisiminimais dalijosi Simona.
Visgi tai buvo bene mažiausias netikėtumas jų šventėje. Pasirodo, kad praėjus vos kelioms akimirkoms jaunavedžiai sužinojo, kad dingo jų... vestuvių tortas!
„Pamenu, skambino vyro sesuo ir sakė, kad dingo tortas... Ji atvažiavo jo paimti į parduotuvę, tačiau jo ten tiesiog nebuvo. Net patys gamintojai nežinojo, kur jis. Gerai, kad tortas atsirado, tačiau buvo kitoje to tinklo parduotuvėje“, – juokėsi moteris.
Tiesa, Simona atskleidė, kad oro sąlygos taip pat buvo ekstremalios, todėl jų tortas pradėjo krėsti pokštus: „Kadangi tai buvo kelių aukštų tortas, nuo karščio pradėjo slysti jo antrasis aukštas... Gerai, kad spėjo virėja šventės vietoje susmeigti jį smeigtukais ir įdėti į šaldytuvą“, – šyptelėjo Simona.
Bėda po vieną nevaikšto
Ir jei daugeliui atrodo, kad neplanuoti svečiai ar dingęs, o vėliau byrėti pradėjęs, tortas yra didžiausios vestuvių šventės katastrofos – jūs klystate. Simonai teko kur kas didesnis išbandymas.
Moteris papasakojo, kad romantiškas jaunavedžių pasiplaukiojimas Trakuose vos neišvarė jos iš proto. „Pamenu, grįžome į krantą, išlipome iš laivo, ir pamačiau nusirenginėjantį savo vyrą. Jis parodė man iškeltą ranką, ant kurios piršto nebebuvo vestuvių žiedo. Puoliau į isteriją“, – sakė ji.
Simonos vyras nieko nelaukęs nėrė į ežerą ir pradėjo ieškoti savo žiedo. Jo paieškos truko kelias valandas.
„Pabroliai net nardymo kaukę nupirko, sausus apatinius ir rankšluosčių. Gerai, kad žiedas buvo netoli kranto“, – juokėsi moteris.
Jaunikis, pasak Simonos, nemėgsta papuošalų, todėl žiedas jam kėlė nepatogumą. Vyras jį buvo nutraukęs iki piršto sulenkimo, o išlipęs ir pakratęs ranką suprato, kad jis pradingo ežere.
„Vyras dar ir dabar žiedą nešioja tai ant vienos rankos, tai ant kitos. Niekaip negali priprasti, nors nuo vestuvių jau praėjo beveik penkeri metai. Jei nebūtų radęs tada, nežinau, ką būtume darę... Visa šventė būtų sugadinta. Tortas, papildomi žmonės, karštis... Visa kita, palyginus su žiedu, yra juokai. O dar kai buvau emociškai pažeidžiama, buvo dar sunkiau.... Dabar labai smagu prisiminti“, – kalbėjo moteris.
Ar ir jums nutiko panaši istorija? Papasakokite ją mums!
