Jau kurį laiką aktyviai padedanti Ukrainos žmonėms, savanorė Laura Ignatovičiūtė, koordinuojanti humanitarinės pagalbos surinkimą, apvažiavusi 11 vaistinių Vilniuje ir Kaune, iš žmonių aukų nupirko kontraceptinių priemonių, kurių vertė siekė 2650 eurų. Siunta saugiai pasiekė mažesnius Ukrainos kaimelius ir stipriai karo nuniokotą Charkivą.
„Žmonės daugiausia aukojo nėštumo testus, higienines priemones, pinigus, už kuriuos pirkau vien kontraceptikus. Stipriai prisidėjo žurnalistas Mantas Bertulis su Milda Ščerbinskaite Kaune rinkti priemones. Jie surinko nemažai nėštumo testų ir higienos priemonių, kurias kartu išvežėme“, – sako Laura, pridurdama, kad labai padėjo žymesnių žmonių pasidalijimai informacija apie akciją.
Ginklas, kuris žemina ir baugina
Asociacijos „Lygiai“ steigėja, siuntų organizatorė Skirmantė Cairns sako, kad išprievartavimas ir seksualinė prievarta karo metu yra naudojama kaip strateginis ir sisteminis karo ginklas, kuris pažemina, įbaugina ir terorizuoja individus, šeimas ir visą populiaciją. Nors oficialūs duomenys apie registruotą seksualinę prievartą rodo vos kelis šimtus atvejų, Skirmantė mano, kad jų kur kas daugiau.
„Šiuo metu mūsų partneriai Ukrainoje renka informaciją apie nukentėjusias moteris. Kol kas tikslios statistikos neturime. Neseniai mačiau, kad spaudoje buvo žinoma apie 300 moterų išprievartavimų, bet tai tikrai nėra reali statistika. Yra vietovės, kur viskas buvo nušluota nuo žemės paviršiaus, todėl sunku pasakyti, kiek ten liko žmonių, kuriems reikia pagalbos“, – sako Skirmantė.
Pati asociacija „Lygiai“ įsikūrė dar praeitais metais ir išaugo nuo judėjimo prieš 2020 m. Lenkijoje paskelbtą įstatymą, draudžiantį abortą. Tai pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslai yra prevencija ir advokacija lyčių lygybės, seksualinių teisių, smurto, seksualinės prievartos ir kitomis su lyčių klausimais susijusiomis temomis.
„Mes iš moterų teisių judėjimo nusprendėme, kad norime dirbti toliau kitais dalykais, todėl įkūrėme asociaciją. Nuo to laiko buvo vykdomi keli projektai: su Vilniaus savivaldybe apie stereotipus, kaip partneriai dalyvavome „Baltojo kaspino“ festivalyje ir šiemet buvo projektas apie persekiojimą“, – apie veiklą kalba ji.
Tačiau prasidėjus karui mūsų pašonėje ir pati organizacija nusprendė, kad negali užsimerkusi žiūrėti į smurtą, kurį patiria ukrainietės.
„Prasidėjus karui Ukrainoje pradėjome apie jį rinkti duomenis. Jau pirmą karo savaitę išlindo, kad vyksta prievartavimai. Jau iki tol rinkome priemones moterims – pirmąją siuntą išsiuntėme kovo 4-ąją ir tada sužinojome, kad ieškoma priemonių po prievartavimų, todėl mes persiorientavome – pradėjome rinkti kontraceptines priemones išprievartautoms moterims, priešuždegiminius vaistus nukentėjusioms nuo prievartos“, – tikina pašnekovė.
„Svarbu paminėti, kad prievartaujamos yra ne tik moterys, nors jos yra pirminis prievartos objektas. Prievartaujami yra ir vaikai, ir vyrai. Turime bendradarbių, kurie vyksta į Ukrainą ir gali pasakyti, ko trūksta. Todėl jie grįžę mums pateiks sąrašą, ko mes turime surinkti“, – sako Skirmantė. Tai ne pirma ir ne paskutinė tokia organizacijos renkama pagalba nukentėjusiems.
Padeda ir iš kitų organizacijų
Kad parama pasiektų žmones, kuriems jos itin reikia, lietuviai savanoriai turi partnerių ir pačioje karo zonoje, kurie padeda siuntas paskirstyti.
„Turime kelis partnerius Ukrainoje. Viena organizacija paima siuntą Ukrainoje ir skirsto po kitus mūsų partnerius. Mūsų vežėjai iš Lietuvos negali vežti po maišelį, nes tos priemonės yra labai brangios. Mūsų partneriai orientuojasi į mažesnius miestelius, kaimo vietoves, nes ten siuntos taip greitai neatkeliauja“, – vardija ji.
Vis dėlto asociacijai „Lygiai“ savanoriai jungiasi padėti ir iš kitų organizacijų. „Padeda savanoriai ir Ukrainoje, kurių turbūt bus šimtai. O mes esame pasiskirstę darbais, kad per daug žmonių nežinotų informacijos, kuri galėtų kelti grėsmę žmonių gyvybei. Mūsų asociacijos direktorė bendrauja su 5 žmonėmis tiesiogiai, o kiti savo ruožtu turi po 5 ir dar daugiau.
Lietuvos pusėje mūsų komandoje iš esmės dirba 6 žmonės, mums padeda ir Simona Padegimaitė, ji yra iš „Tolerantiškos jaunimo asociacijos“. Jie buvo labai dosnūs ir leido naudotis jų patalpomis“, – vardija ji.
„Kai organizacijos mažesnės, informacija sklinda greičiau, sukoordinuoti galima viską greičiau. Dnipras yra viena iš tų vietovių, kur karas greitai nesibaigs. Ten žmonėms pagalbos reikėjo ir reikės“, – apie reikiamą pagalbą kalba Skirmantė Cairns.
