Ji portalui tv3.lt prabilo apie „Mokinukių“ laikų nutikimus, jaunatviškumą ir gimtadienį.
Paklausus, ar mėgsta didelę gimtadienio šventę, Laima nusijuokia. „Man patinka būti dėmesio centre, – juokiasi Laima. – Patinka švęsti gimtadienius. Nedideli irgi visai nieko, bet aš dažniausiai su draugais išvažiuoju švęsti į gamtą – ar prie ežero, ar šiaip į kokią poilsiavietę. Namuose niekad nešvenčiu. Visada kažkur gamtoj – nesvarbu tas oras.“
Per daugelį metų Laimos Lapkauskaitės gimtadienio dieną ant kaimynų namų plėvesuodavo trispalvė. Pati pašnekovė juokiasi, kad ji vėliavos iškėlimą tapatina su savo gimtadieniu.
„Kai kaimynas kabina vėliavą, tai atrodo, kad čia taip ir turi būti, nes mano gimtadienis, – juokiasi. – Aišku, juokauju. Šiais metais iš vakaro šventėme gimtadienį – mano gyvenimas iki šiol dar toks koncertinis, tai ne visada išeina švęsti tikrąją gimimo dieną. Bet jei jau švenčiame gimtadienį tada, kaip priklauso, tai visada sugiedame himną. Taip pat savo rate turiu draugą Mindaugą, tai per vieną dieną išeina mažiausiai trys šventės.“
Save „darboholike“ vadinanti moteris sako, kad vasarą ji ne itin gali pasimėgauti skaisčios saulės spinduliais. Paprasčiausiai per daug darbų.
„Su savo atlikėja turiu daug pasirodymų ir vasara tokia darbinga, kad liepą net teks truputį anksčiau daryti festivalį. Iki pat liepos pabaigos esu užimta rūpesčiais, todėl atostogų visai nejaučiu. Jau daugelį metų atsikvepiu tik rugpjūčio mėnesį. Tačiau vis dėlto ir tas rugpjūtis dažniausiai būna užkrautas darbais, o jau žiūri, ir rugsėjis atkeliauja, pasibaigė tos atostogos. Jau daug metų laiko sau neturiu“, – sako ji.
Tačiau pašnekovė atvira – laiko dūsauti nėra, nes reikia kuo skubiau kibti į mylimus darbus.
„Visko būna, bet man patinka toks judrus gyvenimas. Aš negaliu sėdėti be darbo, namuose. Net jei būna laisvas savaitgalis ir jei kiti sėdi televizorių žiūri, tai aš taip negaliu. Aš vis kažką sugalvoju – reikia kažką naujo padaryti, galų gale spaudžia ir buitiniai darbai. Esu darboholikė nuo senų laikų“, – šypteli L. Lapkauskaitė.
Moteris juokauja, kad nors ir skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų, iki šiol atrodo tikrai jaunai. Tad kokia ta jaunatviškumo paslaptis?
„Čia genai. Aišku, dabar techniškai save gali pasitvarkyti, bet man šito nereikia. Turi būti tinkama priežiūra ir gera kosmetika. Turiu ir savo kosmetologę, bet laiko jai randu tik kartą per mėnesį. Mano giminėje visi žmonės atrodo jaunesni, nei yra“, – prisipažįsta ji.
„Kai buvo „Mokinukės“, tai buvo mano vienos nuomonė – kaip pasakydavau, taip ir būdavo“
Moteris jau daugiau nei 30 metų sukasi muzikos versle. Nuo pat jaunųjų „Mokinukių“ pasirodymo 2003-aisiais metais iki šiol L. Lapkauskaitė bendrauja su jaunosiomis dainininkėmis, kurios dabar – suaugusios moterys.
„Tuo metu jos buvo vaikai, o dabar – asmenybės. Kiekviena į tą patį dalyką turi po skirtingą nuomonę, požiūrį. Jei retkarčiais reikia sudalyvauti kartu projekte – ne viskas gaunasi taip lengvai. Jau nepasakysi nieko, nes kiekviena turi savo nuomonę – ką rengsis, ko nesirengs ir tai yra normalu. Jos jau ne vaikai, visoms po 30 metų.
Manau, kad jos tiesiog pasidarė įdomesnės kaip žmonės. Turime daugiau apie ką pasikalbėti. Tačiau jei reikėtų daryti kokį turą, tikrai būtų ką veikti, nes reikėtų taikstytis su daugybe nuomonių“, – atvirauja moteris.
„Kai buvo „Mokinukės“, tai buvo mano vienos nuomonė – kaip pasakydavau, taip ir būdavo. O dabar... jau seniai taip nėra“, – juokiasi ji.
Pažvelgus į Lietuvos pramogų verslą, tikriausiai mažai surasi tokių populiarių merginų grupių kaip „Mokinukės“. Vis dėlto nors ir daug kas pasikeitė, pati Laima „Mokinukių“ laikus tikina laikanti vienu geriausių periodų jos gyvenime.
„Jaučiu labai didelę nostalgiją „Mokinukių“ laikams. Viską, ką mes darėme, darėme labai profesionaliai. Nes dėl to, kas vyksta dabar, man kartais būna liūdna. Merginų grupių tikrai nėra daug, o jei ir yra, jos tikrai nėra tokios matomos. „Mokinukės“ buvo tikrai labai populiarios. Turėjome labai daug koncertų, daug gerbėjų ir gyvenome linksmai. Tas laikotarpis paliko labai didelę žymę mano gyvenime. Iš tiesų norėčiau dar kartą susiburti, bent kažką išbandyti“, – šypteli ji ir priduria, kad koncertų planus šiek tiek pristabdė karantinas.
„Ožiukai“ ir pikti gerbėjai
Kaip ir kiekviena šeima neišvengia barnių, taip ir pašnekovė tikina, kad ir „Mokinukės“ neapsiėjo be „ožiukų“. Ji prisimena ir vieną istoriją, kuomet jos jaunoji atlikėja atsisakė dainuoti.
„Tikrai natūralu, kad ir mergaitėms kažkas nepatikdavo, gal kartais jos pabumbėdavo man už nugaros. Prisimenu atvejį su Irūna, kažkas jai nepatiko, truputį apsipykome. Paklausiau jos: „nori dainuot?“ Ji man atkirto: „ne“. Tada jai pasakiau, kad gali eiti. Aišku, po valandos ji norėjo dainuoti, bet aš jos 2 mėnesius nepriėmiau dainuoti. Tačiau ji ateidavo ir per kiekvieną repeticiją stovėdavo už durų.
Atsimenu, kad buvo koncertas, kuriame merginos dainavo be jos. Ji pas mane atėjo su gėlėmis, apkabino, – šypsosi moteris. – Manau, kad jai be scenos būtų labai sunku. Ir dabar ji sako, kad tai pavargsta, tai nenori, bet štai prasideda koncertas ir ji tiesiog pražysta. Kaip ten bebūtų ji – scenos žmogus ir niekur nuo to nepabėgsi.“
Ne paslaptis, kad „Mokinukės“ turbūt iki šiol liko viena populiariausių lietuviškų merginų grupių. O su populiarumu – ir viešumas, įkyrūs gerbėjai. Pati jų vadovė prisiminė atvejį koncerte, kada pati stebėjosi savo merginų ryžtu dainuoti nepavydėtinu atveju.
„Su mergaitėmis daug dirbau ir nuolat sakiau, kad bus visko. Visada joms kartojau, kad atsiliepimų visada bus daugiau blogų, nei gerų. Manau, kad jos tiesiog nustojo sekti tas „internetines blevyzgas“. Pamenu, kad per vieną koncertą prieš jas atsistojo kažkokia mergaitė su didžiuliu plakatu „F**k you, Mokinukės“. Ir toms paauglėms reikėjo žiūrint į tą plakatą ant scenos atlaikyti pusantros valandos. Pamenu, po koncerto klausiau, kas joms suteikė jėgų tęsti. Kažkuri iš jų pasakė, kad ta mergaitė, kuri laikė plakatą, kartu dainavo visas dainas“, – pasakoja ji.
Nors ir ateityje – daugiau koncertų ir tikėtinas „Mokinukių“ turas, pati Laima sako sako nepuoselėjanti jokių fantazijų dėl sėkmingo asmeninio gyvenimo ar naujų svajonių.
„Aš svajonių tikrai nebeturiu. Pirmiausia visiems linkiu taikos. Kad mes pradėtume gyventi be streso. Toliau linkiu sveikatos, dirbti mylimą darbą ir gauti artimųjų dėmesį. Nekuriu sau jokių fantazijų dėl šeimos. Asmeniniame gyvenime turiu šuniuką, artimą pusseserę ir man visko pakanka. Dažnai atvažiuoja ir kai kurios „Mokinukių“ merginos, todėl esu laiminga“, – tikina ji.
