Ar žuvys geba jausti? Ar bestuburiai patiria skausmą? Šie klausimai nuolat rūpi garsiausiam pasaulyje gyvūnų gynėjui Antuanui Getšeliui (Antoine Goetschel).
Kai Patrikas Gigeris (Patrick Giger) iš vieno Šveicarijos kaimo švystelėjo valą su kabliuku į Ciuricho ežerą šaltą vasario rytą, nė nenujautė, kokią bėdą kaipmat prisišauks. 11 kilogramų lydeką, kurią tą dieną sužvejojo, netrukus su draugais suvalgė vietos restorane. Tačiau po keleto mėnesių Gigeriui Ciuricho kantono prokuroras pateikė kaltinimą dėl gyvūnui sukeltų kančių. Mat vietos laikraščiui buvo pasigyręs, kad apie 10 minučių traukė žuvį iš ežero.
Gyvūnų advokatas
Šis įvykis paskatino judėjimą už gyvūnų teises Šveicarijoje. O šioje šalyje gyvūnų teises ginantys įstatymai ir taip laikomi griežčiausiais pasaulyje. Kaip tik Ciuricho kantone gyvena “gyvūnų advokatas”, kaip Antuanas Getšelis pats save vadina. Jis gyvūnų teises Ciuriche oficialiai gina nuo 2007 metų. Būtent jis buvo minėtosios lydekos gynėjas per teismo posėdį. Gigeris galiausiai vis dėlto buvo išteisintas, tačiau Getšelis viliasi, kad teisėjas išstudijuos jo surinktą medžiagą ir galbūt bus nustatytas laikas, per kurį žuvis turi būti ištraukta iš vandens.
“Ar žuvys geba jausti? - retoriškai klausia Getšelis. - Toks klausimas man pateikiamas tokiais atvejais. Tas žvejas gyrėsi, kad traukė žuvį dešimt minučių. Valstybės prokuroras paprašė manęs išsiaškinti. Toks mano darbas. Užtikau panašų atvejį Vokietijoje. Ten nustatyta, kad ilgiau kaip viena minutė yra per daug. Tad ir pasinaudojau tuo kaip įrodymu. Tačiau pagalvokite, jeigu įkištume kabliuką į burną šuneliui ir tampytume 10 minučių, kokia būtų jūsų reakcija?”
Getšelis nesutinka su savo kritikais, kurie teigia, kad tai dar vienas būdas advokatams užsidirbti pinigų. Jis teigia, kad per metus turi apie 150-200 gyvūnų bylų ir tai atima apie trečdalį jo laiko. “Man mokama 200 frankų (473 litų) už valandą už gyvūnų atstovavimą, o už atstovavimą žmonėms gaunu po 350-500 frankų per valandą, todėl negalima sakyti, kad man tai labai pelninga. 2009 metais iš viso gavau 78 tūkstančius frankų (183,360 litų), kurių vos pakako užmokėti savo padėjėjams”.
Tai kas moka už jo laiką? Aišku, kad ne lydeka bei kiti nukentėję gyvūnai, kuriems jis atstovauja teisme. “Mano darbą jau ketverius metus apmoka kantono valdžia, - sako advokatas. - Man svarbu ne pinigai, o įsitikinimai. Man svarbu, kad žmonės imtų mąstyti apie gyvūnų ir žmonių santykius”.
Neretai žmonės netinkamai elgiasi su savo augintiniais, tačiau žmogus gali apsiginti, o gyvūnas ne. “Net veterinaras negali ginti gyvūno teisme”, - sako jis. 2008 metų pabaigoje Šveicarijoje buvo parengtas naujas su gyvūnų teisėmis susijęs įstatymas. Jis susideda iš 150 puslapių, jame labai smulkiai nusakoma, kaip dešimtys įvairių gyvūnų turi būti laikomi ir kaip su jais turi elgtis jų šeimininkas, nesvarbu ar tai “draugiją palaikantys gyvūnai”, ar galvijai fermoje. Šių metų lapkritį jis įsigalios. Pagal šį įstatymą, tarkim, triušiuko savininkas, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu savo augintinį laikys netinkamo dydžio narvelyje.
Pavyzdžiui, nykštukiniai triušiai turi būti laikomi ne mažesniame kaip 50x70 cm ploto ir 40 cm aukščio narvelyje. Taip pat triušis privalo turėti “galimybę kasti”. Naujos šunų laikymo taisyklės dar griežtesnės. Šunys laikomi “socialiais gyvūnais”, todėl “kasdien turi bendrauti su žmonėmis, ir kiek tik įmanoma, su kitais šunimis”. Jeigu šunys laikomi voljeruose, turi būti nepririšti grandine bent penkias valandas per dieną ir laikomi po du ar su kitais gyvūnais, su kuriais galėtų “bendrauti”. Taip pat šunis kasdien privaloma išvesti pasivaikščioti (tik nenurodoma, kiek ilgai ir kokį atstumą). Taip pat visi būsiemiji šunų savininkai privalo lankyti keturių valandų “teorijos” kursą prieš įsigydami šunį, paskui dar keturias valandas praleisti šunų mokykloje, kai šunį įsigyja. Šunys turi būti šeriami specialiu pašaru, jų voljeruose turi būti atskira vieta valgymui, miegui ir galimybė atlikti gamtinius reikalus.
“Įstatymas padeda ginti gyvūnų teises”, - sako advokatas, kuris net gali atstovauti gyvūnui skyrybų bylose, kai bylinėjamasi dėl gyvūno globos. “Manau, kad Šveicarijoje kova dėl gyvūnų apsaugos baigta. Mūsų šalyje įstatymu pripažintas “gyvūnų orumas”. Tačiau dar ne visada paisoma to įstatymo. Tai, kad Ciuricho kantone vis dar keliama daug tokio pobūdžio bylų leidžia suprasti, jog tokie žmonės, kaip aš, reikalingi”.
Bestuburiai turi būti lygūs stuburiniams
“Manau, kad bestuburiai įstatymiškai turėtų daugiau ar mažiau prilygti stuburiniams. Toks mąstymas nėra naujas. 19 amžiuje vienas vyras buvo teisiamas už tai, kad paliko savo skorpionus mirti. Tai atsitiko Didžiojoje Britanijoje 1822 metais, kai pirmą kartą istorijoje buvo parengtas “gyvūnų gerovės” įstatymas. Tada buvo priimtas ir kitas įstatymas dėl žiauraus ir netinkamo elgesio su galvijais. Džeremis Benthamas (Jeremy Bentham) jau tada išreiškė mintį, kad bestuburiai turėtų būti vertinami taip pat kaip ir kiti gyvūnai, ir aš su juo sutinku. Laboratoriniuose eksperimentuose naudojamos sraigės ir blusos; šie gyviai taip pat turėtų būti ginami. Manau, kad mūsų pačių orumas padidėja, jeigu mes nemenkiname kitų gyvų būtybių orumo”.
Getšelis dažniausiai atstovauja šunims, karvėms, katėms ir kiaulėms. Pasak Šveicarijos gyvūnų apsaugos organizacijos narės zoologės Evos Veiblinger (Eva Waiblinger), Getšelis Ciuricho mokesčių mokėtojams per metus tekainuoja po 8 Šveicarijos centus. Moteris teigia, kad jeigu ji būtų viščiukas, norėtų gyventi Šveicarijoje. Ji mano, kad kitos šalys gerokai atsilieka gyvūnų apsaugos srityje. “Kai neseniai lankiausi Londone, buvau apstulbusi, kai pamačiau “Harrods” parduotuvėje parduodamus kačiukus ir šiuniukus. Ten net buvo plastikinių rutulių, į kuriuos įdedami žiurkėnai ir paleidžiami ristis grindimis. Šveicarijoje kaipmat paskambinčiau į policiją."
NUGALĖJO OPONENTAI
Šveicarijoje įvyko referendumas dėl atstovavimo gyvūnams teisme. Jį paskatino iniciatyvinė grupė, kuri surinko 100 000 parašų, reikalaudama, kad visuose 26 šalies kantonuose būtų po gyvūnų teises teisme ginantį advokatą. Kvepia absurdu. Vienas dalykas užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, tačiau visai kas kita bandyti ieškoti kliaučių. Gyvūnų teises ginančios organizacijos teigė, kad šį žingsnį paskatino įsitikinimas, jog nesant advokatų daugybė žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų lieka be bausmės.
Nors kai kam pasirodė absurdiška, kad buvo ginamos negyvos lydekos teisės, ką jau kalbėti apie teismo procesą, referendumo šalininkai mano, jog gyvūnai kaip ir bet kokia kita auka, turėtų būti ginami advokato. Lygiagrečiai kyla klausimai, ar visi gyvūnai turi vienodas teises.
Vis dėlto referendumas buvo pralaimėtas. 70 proc. Šveicarijos gyventojų, vadovaudamiesi sveiku protu, balsavo prieš. Oponentai teigė, kad Šveicarijoje nebereikia tokių įstatymų. Vyriausybė taip pat priešinosi šiam sumanymui. Ką jau kalbėti apie ūkininkus, medžiotojus ir gyvūnų veisėjus, prie kurių prikibti būtų labai lengva. Dalyvavusieji referendume piliečiai, aišku, nepamiršo ir to, kiek tokie advokatai kainuotų mokesčių mokėtojams, nes jie juk būtų valstybės remiami. Šveicarijos ūkininkai ir taip protestuoja prieš sumažintas subsidijas ir krintančias pieno kainas. Šveicarijoje ir taip griežčiausi pasaulyje įstatymai, ginantys gyvūnų teises.
Parengta pagal dienraščio "Respublka" priedą "Julius / Brigita"
