„Aš esu terasoje, prikritę lapų visokiausių. Aš jų nenušluoju. Man taip gražu, taip natūralu. Kai gėlės – tai gėlės, kai lapai – tai lapai. Mano terasa pilna dabar lapų sudžiuvusių ir visokiausių geltonų, raudonų, bet taip gražu, taip gražu“, – sako ji.
Paklausta, kuris metų laikas jai yra gražiausias, dizainerė neabejoja – vasara.
„Vasara. Čia komentarų nekyla, klausimo nekyla. Tokia graži yra vasara. Aš ją tiesiog įsimylėjusi. Bet aš visai nepergyvenu, kad yra keturi metų laikai, nes tada yra kažko tai laukimas. Man atrodo, kad Antonijų Vivaldį sukurti keturis metų laikus inspiravo Lietuva, nes nu kokiam krašte gali dar būti taip gražiai išryškšti keturi metų laikai.
Kai lyja, tai lyja, kai sninga, sninga. Ir man, aišku, labai patinka vasara, bet kai tas lietus lyja, aš vis atsakau: „O kaip aš gražiai matau saulę pro langą.“ Taip, kad man tie keturi metų laikai, jie labai patinka.“
Žolinės – viena gražiausių švenčių
Vis dėlto Audronė šypsosi prisiminusi vasaros vidurio šventę – Žolines.
„Mano gražiausios šventės – Kalėdos ir Žolinės. Vat būtent tos dvi šventės man pačios gražiausios, nes aš labai myliu gamtą ir Žolinės man nepaprastai graži šventė.“
Tačiau šventė turi ir šiokio tokio liūdesio: „Man vien dėl to ši šventė nepatinka, kad jau tada ženklas, jog nenumaldomai artėja ruduo.“
Ritualas: iš laukų – pilna bagažinė gėlių
Kaip visada, ir šiemet prieš Žolines Audronė išsiruošė į laukus.
„Aš kiekvienais metais prieš tą šventę vykstu į laukus ir renku gėles. Tokia aura tuose laukuose, gėlių įvairovėse, kai matai įvairiausias smilgas. Na, kaip ir kiekvienais metais, ir prisirinkau tų gėlių laukuose. Bet šiemet prisirinkau tiek, kad net bagažinė vos užsidarė.“
Rinkdama gėles ji jautė kone emocinį ryšį su kiekvienu žiedeliu: „Einu, atrodo, jau žinau, kad nebetilps. Jau žinau, kad nebetilps, bet dar kokią gėlytę, nes viena už kitą gražesnės, viena už kitą spalvingesnės. Ir galvoju – jeigu aš tavęs nepaimsiu, tu įsižeisi.“
Namų link automobilis riedėjo su ypatinga nuotaika:
„Aš galvojau, kad automobilis važiuoja namo varomas ne benzinu, bet gera energija, nes tiek energijos geros laukuose prisirinkau.“
Kai pritrūko vazų – gėlės atsidūrė vonioje
Namuose laukė maloniausias etapas: „O tas džiaugsmas to dekoravimo, tų gėlių, tų smilgų. Vienas smilgas atskirai merkiu, kitas gėles atskirai merkiu. Toks ritualas man.“
Tik susidūrė su viena problema – nebeliko kur merkti. „Dėlioju dėlioju, merkiu į vazą, o man pritrūko vazų. Galvoju: ai, aš ją sumerksiu į vonią ir tada ieškosiu, kur čia man ar nusipirkt dar tų vazų.“
Taip atsirado naujas malonus potyris: „Ir kai aš ją sumerkiau į vonią – taip gražiai toks gėlių kiekis atrodė. Nuotrauka to neatspindi. Natūroje tos spalvos – rusvos, mėlynos.“
Galvoju, ten kažkas rašo, maudėsi rožių vonioj. O aš galvoju, o kodėl man nesimaudyt toj vonioj? Iš karto laukų energijos gausiu ir bus džiaugsmas kažkoks. Ir išsimaudžiau.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
