Menininkas nevengė ironijos, aštrių pastebėjimų ir tiesaus tono – jo mintys vos per kelias valandas sukėlė diskusijų bangą tarp sekėjų ir kultūros bendruomenės.
„Buvom Kaune – ir nustebau“
„Kadaise buvo populiarus posakis „Vilnius–Kaunas b*bis gaunas“. Vakar buvau Kaune ir pagalvojau, kad dabar šis posakis tinka atvirkščiai“, – rašė režisierius, pridėjęs, kad šiuo pasisakymu siekia atkreipti dėmesį į miesto vystymosi skirtumus.
O. Koršunovas pasakojo, kad savaitgalį apsilankė Kauno „Žalgirio“ baseine, kuris, pasak jo, paliko puikų įspūdį: „Buvome Kaune, „Žalgirio“ baseine – Baltijos šalyse jis išrinktas geriausiu olimpiniu baseinu. Žmonių buvo daug, tačiau jokios grūsties, o iš veidų matėsi, kad į baseiną jie tikrai neina dėl ko nors kito. Takeliai puikūs – 50 metrų, šalia puikus baras, o įvairiausių pirčių – gal net apie trisdešimt.“
Kritika Vilniaus infrastruktūrai ir kultūros erdvėms
Režisierius palygino Kauno pasiekimus su Vilniaus infrastruktūra, kurios būkle liko nusivylęs: „Tuo tarpu Vilniuje didžiausias Lazdynų baseinas trisdešimt metų buvo sovietinė smirdynė. Dabar jį pagaliau renovavo, tačiau pirčių iki šiol nėra. Ką jau kalbėti apie Gedimino kalną ar stadioną.“
Anot jo, Kaunas šiuo metu pranoksta sostinę ir sporto, ir kultūros renginių srityse: „Dabar visi važiuoja į pasaulinius sporto ir muzikos renginius į Kauną, nes Vilnius tiesiog neturi vietų. Sporto rūmai jau 35 metus stovi, griūna ir pūna.“
Koršunovas pridūrė, kad sostinėje kultūrinės architektūros proveržio taip ir neįvyko: „Sporto rūmai jau trisdešimt penkerius metus stovi, griūva ir pūva. Ant Tauro kalno, kaip neatsiranda Tautos namai, taip ir neatsiranda – ten vis dar stūkso tas pats katlovenas, kuris, matyt, dar penkiasdešimt metų rinks rudeninį lietų. Kaune Nacionaliniame teatre statė Robertas Wilsonas, o Vilniuje visi negali atsidžiaugti, kad LNDT primena pionierių stovyklą.“
Kaunas – pavyzdys kultūrai ir architektūrai
Kalbėdamas apie Kauną, režisierius pasidalijo savo svajone:
„Jaučiu, jeigu būčiau kaunietis ir tiek pasiekęs bei Kauną pasaulyje garsinęs tiek, kiek Vilnių, man ten būtų pastatytas teatras Mokslo saloje, šalia nuostabaus muziejaus – ir jis atrodytų ne blogiau už garsiąją Oslo operą. O dabar mes, vilniečiai, vaidiname ofisėlyje, kuriame nesutiktų sėdėti net dvi buhalterės ar keturi IT specialistai – dėl vietos stokos ir netvarumo.
Per trisdešimt penkerius metus Vilniuje neatsirado nieko ypatingo kultūros architektūroje ir taip reikalingų miestiečiams kultūrinių erdvių, išskyrus MO muziejų, kuris buvo privati iniciatyva. Užtat kreida paišomi dviračių takai, siaurinamos gatvės, daromi pakelėse keisti „sodai“, kurie dingsta kaip miražai dykumoje. Iškertami medžiai, pridedama butaforinių grindinių – ir taip toliau. Sakysite, naujasis Paupio rajonas? Bet Kaunas Santakoje ir Klaipėda uoste prie marių statosi modernesnius.“
Jo teigimu, Kaunas sėkmingai atgimsta kultūriškai, o Vilniuje architektūra tampa vis mažiau vientisa:
„Keliai tapo tiesiog baisūs – matyt, baisiausi visoje Europos Sąjungoje. O stiklinė, akvariumą primenanti architektūra – tikriausiai baisiausia planetoje. Ko verti tie „šiltnamiai“ ant Subačiaus, prie Barbakano? Arba tai, kas statoma dešiniajame Neries krante, aplink Sporto rūmus, vietoje buvusio senovinio stadiono? Ar matėte juos iš Gedimino pilies?
Na, teisybės dėlei visgi reikia pasakyti – dabar Vilniuje kažkas jau vyksta, gal net ir gero.“
„Vilnius vis tiek nuostabus miestas“
Nors įrašas kupinas kritikos, O. Koršunovas pabaigoje rašė, kad vis dar tiki Vilniumi: „Taisomi keliai, per 10 metų pagaliau sutvarkė Pelėdų parkelį, Arklių gatvę, kur aš gyvenu. Dabar bomžai odekoloną ant suolelių gers bent jau kultūringesnėje aplinkoje“, – ironizavo jis.
Vis dėlto režisierius pripažino:
„Gaila man savo gimto miesto dėl jo valdžių nesibaigiančių nesąmonių, korupcijos ir beskonybės. Visgi miestas turi didžiausią biudžetą, o kultūrai skiriama mažiausiai dėmesio ir lėšų. Pavyzdžiui, su Klaipėda nėra net ką lyginti – ten ne tik savivaldybė dosni kultūrai, bet ir verslininkų bendruomenė prisideda. O Vilniuje susidaro įspūdis, kad į jį atvykstama tik pasipelnyti ir apiplėšti.
Tačiau Vilnius vis tiek nuostabus miestas. Jo sunaikinti ne taip lengva. Tikiuosi, kad nepavyks.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!