Lietuvišką kiną palaikanti, virš 100 kūrėjų įvertinusi didžiausia kino šventė šalyje šiemet švenčia penkiolikos metų jubiliejų.
Reikšmingiausiems šalies kino apdovanojimams artėjant – žvilgsnis į tai, kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos kino industrija ir jos matomumas pasaulyje. Penkiolika metų – daug ar mažai? Įvertinkite patys.
Šiais metais nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ pasitinka šūkiu „Atverk akis kinui“.
Tai – kvietimas žiūrėti, vertinti ir mėgautis lietuvišku kinu, kurio pasiekimai per pastaruosius penkiolika metų – išties stebina, rašoma pranešime spaudai.
15 metų – daugiau nei 250 apdovanojimų
Pirmieji nacionaliniai kino apdovanojimai įvyko 2008 metais, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Iš viso per penkiolika metų, skirtingose kategorijose įteikta daugiau nei 250 „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų.
Daugiausiai asmeninių apdovanojimų, keturis, pelnė šviesaus atminimo operatorius Audrius Kemežys. Daugiausiai „Sidabrinių gervių“ pelniusi aktorė yra Rasa Samuolytė, apdovanota net tris kartus.
Kasmet dalis kūrėjų įvertinami ir specialiais apdovanojimais – „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus bei „Sidabrinės gervės kiaušiniu“ už geriausią studento darbą.
Po du „Sidabrinės gervės kiaušinius“ yra pelniusios šiandien visame pasaulyje puikiai žinomos režisierės Marija Kavtaradze bei Marija Stonytė.
M. Kavtaradze vėliau buvo apdovanota „Sidabrine gerve“ kaip geriausia scenarijaus autorė už filmą „Šventasis“ (kartu su Tekle Kavtaradze ir Andriumi Blaževičiumi, filmas „Šventasis“), o režisierės filmas „Išgyventi vasarą“ 2020-siais tapo Metų žiūroviškiausiu filmu bei Metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu.
Šiais metais M. Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“ nominuotas net 13 kategorijų.
„Auksine gerve“ už viso gyvenimo nuopelnus apdovanoti 11 kino pasauliui nusipelniusių vyrų ir 4 moterys: aktorius Juozas Budraitis, režisierius Mantas Kvedaravičius, operatorius Algimantas Mockus, aktorius Donatas Banionis, režisierius, aktorius Marijonas Giedrys, operatorius Jonas Gricius, režisierius Arūnas Žebriūnas, aktorius Regimantas Adomaitis aktorė Eugenija Pleškytė, montažo režisierė Izabelė Pinaitytė, aktorius Vytautas Paukštė, aktorė Vaiva Mainelytė, operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius, kino dailininkas Algirdas Ničius, aktorė Gražina Balandytė, prodiuseris Kęstutis Petrulis.
Sukurta virš 500 lietuviškų filmų
Per penkiolika metų stipriai keitėsi ne tik kasmet parskrendančios „Sidabrinės gervės“, bet ir lietuviškas kinas. Lietuvos kino centro duomenimis, vien per pastaruosius dešimt metų įvyko 185 lietuviškos premjeros, sukurti 502 lietuviški arba bendros gamybos filmai. Augantį lietuviško kino populiarumą rodo ir kino teatruose parduoti bilietai. Skaičiuojama, kad 2013-2023 metais lietuviško kino seansuose apsilankė per 6 milijonus žiūrovų.
Kino kritikės Santos Lingevičiūtės, šiais metais kartu su Atrankos komisija išrinkusios filmus nominantus teigimu, pirmiausia džiugina kasmet didėjantis sukuriamų filmų skaičius bei apdovanojimai A klasės festivaliuose.
„Kai prieš trisdešimt metų lietuvių kine keitėsi kartos, lūžis buvo akivaizdus. Tuomet lietuviško profesionalaus kino kartelę pakėlė ir iki šiol ją laiko Šarūnas Bartas, Audrius Stonys, Arūnas Matelis, Valdas Navasaitis. Kiek vėliau pradedantieji kūrėjai pasinaudojo tuo, kad dingo cenzūra.
Ši karta, kuriai priklauso Giedrė Beinoriūtė, Saulius Drunga, Ignas Miškinis, Kristijonas Vildžiūnas, Giedrė Žickytė ir kt. pradėjo naujos kino kalbos paieškas, atsirado iki tol nematyti personažai – žmonės, bandantys išgyventi politinės ir socialinės transformacijos sąlygomis.
Dabartinė karta – Lina Lužytė, Laurynas Bareiša, Marija Kavtaradzė, Karolis Kaupinis, Aistė Žegulytė, Andrius Blaževičius, Marat Sargsyan ir daugelis kitų, – atspirties tašku pasirinkusių rumunų Naująją bangą, savo debiutiniuose trumpametražiuose filmuose ieškojo ne tik naujų temų, bet ir bandė apibrėžti naują realybę. Jų filmai skirti bendraamžiams, taip bandant su jais pradėti dialogą, dalintis patirtimis.
Dabartinės kartos filmai – socialiai angažuoti, o tokio kino jau nepriklausomoje Lietuvoje labai trūko. Reikia suprasti, kad kinas, kaip ir kiti menai, yra gyvas organizmas, nuolatinis procesas, nes keičiasi kartos ir kino mados. O kur dar tik pradedančioji karta, kurios darbai tikrai sužibės už Lietuvos ribų, – teigia S. Lingevičiūtė.
Lietuviškų filmų premjeros išties yra įvykusios daugelyje A klasės kino festivalių: Tarptautiniuose Kanų, Berlyno, Venecijos, San Sabastiane, Karlovy Varų, Lokarno, „Sundance“, Talino „Juodųjų naktų“ ir Varšuvos kino festivaliuose.
Pastaraisiais metais kino kūrėjai džiugino nepaprastai aukštais pasiekimais: „Sundance“ kino festivalis įvertino M. Kavtaradzę už „Tu man nieko neprimeni“ režisūrą. Talino kino festivalis apdovanojo T. Vengrio „5 1/2 meilės istorijas viename Vilniaus bute“.
Režisierės Irmos Pužauskaitės „Devintą žingsnį“ įsigijo centrinės Europos „HBO“, o prodiuserei Uljanai Kim skirtas prestižinis „Eurimages“ ir Europos kino akademijos koprodukcijos apdovanojimas. Visi šie kūrėjai šiemet pasirodys ir ant „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų raudonojo kilimo.
Iškilminga ceremonija vyks birželio 9 d., LVSO koncertų salėje. Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“. Apdovanojimų globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.
