Tai, kas turėjo būti viena gražiausių Jane gyvenimo dienų, vos netapo jos paskutine. Prieš 24 metus moteris patyrė sunkias gimdymo komplikacijas ir, kaip pati pasakoja portalui „Mirror“, akimirką buvo „kitame pasaulyje“.
Sutiko mirusį tėvą
„Aš jaučiau, kad jėgos visiškai išseko. Bandžiau stumti kūdikį, bet negalėjau. Tuomet pajutau, kaip siela palieka kūną, o skausmas akimirksniu išnyksta. Buvo tik visiška ramybė“, – prisimena Jane.
Ji sako atsidūrusi erdvėje tarp fizinio ir nefizinio pasaulių – tamsioje, bet kupinoje meilės ir palaimos vietoje: „Ten buvo pažįstama energija. Kai ištiesiau ranką, mūsų sielos tarsi susidūrė – ir aš iškart supratau, kad tai mano tėtis.“
Jane tėvas buvo miręs vos prieš tris mėnesius. Pasak jos, susitikimas anapus buvo neapsakomai tikras: „Aš jo nemačiau ir negirdėjau, bet žinojau milijonu procentų, kad tai jis. Tai buvo neabejotina – kaip jei jis sėdėtų šalia manęs.“
Ji sako, kad bendravimas vyko ne žodžiais, o per mintis ir meilę: „Jis man perdavė žinią, kad dar ne mano laikas. Pasakė, jog turiu grįžti – pagimdyti sūnų ir jį užauginti.“
Tada, kaip pasakoja Jane, ji pamatė tarsi kino juostą – būsimus savo gyvenimo įvykius, kuriuos dar turėjo patirti. Po akimirkos ji pajuto stiprų trūkčiojimą ir buvo „sugrąžinta“ į savo kūną. Gimdymas tęsėsi be jokių komplikacijų.
Išgirdo tai, ko nesitikėjo
Jane sako, kad anapus sužinojo svarbią tiesą, kurią jai perdavė tėvas „Kai buvau su juo, jis man pasakė, kad rojus nėra tikra vieta. Jis paaiškino, kad yra dvi realybės – fizinė ir nefizinė. Fizinis pasaulis – tai, kai turime kūną ir vaikštome žeme. Nefizinis – kai kūno nebėra, ir esi tik energijos pavidalu.“
Pasak Jane, tėvas paaiškino, jog tai paaiškina jų susitikimą po jo mirties – nes sielos gali bendrauti, kai kūnas lieka žemėje: „Jis sakė, kad rojus yra būsena, o ne vieta. Tai energetinis lygmuo, į kurį pereiname, kai kūnas nustoja veikti.“
Po kelerių metų Jane pastebėjo kai ką neįprasto: „Kai gimė sūnus, jis buvo identiškas mano tėčiui kūdikystėje. Vėliau, kai pradėjo kalbėti, jis prašė lazdos ir antrankių – norėjo būti policininku, kaip ir mano tėtis.“
Moteris tiki, kad jos tėtis atgimė jos sūnuje: „Manau, tai buvo ne tik mano artimos mirties patirtis. Tai buvo mano tėčio sielos sugrįžimas. Jis mirė, kai buvau šeštą mėnesį nėščia. Prieš tai netikėjau niekuo dvasiniu – maniau, kad po mirties viskas baigiasi.“
Prieš tėvo mirtį, kai jis dar buvo komoje, Jane jam pakuždėjo: „Aš laukiuosi berniuko. Noriu, kad tu visada jį saugotum.“ Tikiu, kad jis tai išgirdo. Kai gimė mano sūnus, jaučiau, kad jų sielos susijungė. Tai suteikia man neapsakomą ramybę – žinoti, kad jis vis dar čia“, – dalijasi moteris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
