Moteris augina dvi dukras – dvejų Evą ir šešiolikmetę Mariją. Jas skiriantis amžius jas daro unikalias ir tuo pačiu, kaip sako Ingida, skirtingas.
„Mano dukros labai skirtingos, kiekviena turi savus iššūkius, kiekviena su savo „aš“ atėjo į šį pasaulį. Net nemėginau jų kažkaip „laužyti“, man labai smagu, kai jos pačios atsiveria – tada pamatai tą tikrą, šviesų jų charakterį ir veidą. Mane džiugina jų skirtumai“, – šypsosi moteris.
O ar sesės viena iš kitos mokosi? „Sakyčiau, kad jas skiria per didelis amžiaus skirtumas, – juokiasi Ingrida. – Viena nenori mokytis, kitai – dar per anksti mokytis iš vyresniosios. Jos bendrauja gražiai, bet turbūt labiau Marija Evą saugo, o mažoji išdykauja, krečia visokias niekšybes.“
Paklausta, ar pati stengiasi būti dukrų draugė, pašnekovė išduoda, turinti be galo minkštą širdį: „Man trūksta griežtumo kaip mamai. Aš į savo dukras žiūriu kaip į asmenybes, jų nelekiu, nelaužau, neprimetu joms savo nuomonės ir leidžiu būti savimi. Man žymiai labiau patinka stebėti, kaip jos darosi savarankiškos ir formuoja pačios savo nuomonę. Esu tylesnė mama, nenoriu jų užgožti ar apskritai jų užgniaužti.
Sutinku su ta nuomone, kad saviems vaikams pirmiausia reikia būti draugu, išklausytoju ir tuo, kuris visada supras ir patars. Tikrai negerai būti kažkokiu despotišku mokytoju ar nurodinėti, ką ir kaip vaikui daryti.“
Stengiasi mokyti trapumo
Sakoma, jog tėvai – didžiausi mokytojai. Ingrida tikina, kad dabartinis vaikų auklėjimas žymiai skiriasi nuo senojo – tokio, kurį jai teko patirti.
„Manau, kad tas metodas, kaip auklėjo mus, yra visiška atgyvena, pasenęs dalykas. Taip vaikai dabar jau nebeauklėjami. Save pavadinčiau intuityvia mama, stengiuosi kuo labiau klausyti savų išgyvenimų, klausyti savo vaikų problemų, jiems visokeriopai padėti. Šiuo metu yra ir gan daug literatūros apie tai, kaip geriausia vaikus auklėti, jų esu perskaičiusi ne vieną. Iš knygų pasisemiu tai, kas man tinka, kai ko nepritaikysi.
Man mama visada asocijuojasi su švelnumu, moteriškumu, užuoveja ir šiltas glėbys. Žinoma, tą stengiuosi sukurti ir pati. Labai tikiuosi, kad mano dukros pačios turės vaikų ir perims panašų švelnios, intuityvios, trapios mamos vaidmenį“, – šypteli moteris.
Ingrida neslepia girdėjusi, kad auginti sūnų ir dukrą – visiškai skirtingi dalykai: „Nepasisekė man gyvenime, nes nežinau, ką reiškia turėti sūnų. Nes sakoma, kad labai skiriasi sūnaus ir dukros auklėjimas. Na, bet mano dukros yra mano turtas ir aš tuo be galo džiaugiuosi.“
Moteris augina dvi dukras. Antrosios dukrelės su sutuoktiniu, advokatu Mindaugu Urbonu ji susilaukė jau brandesniame amžiuje, kuris, kaip sako pati moteris, dabar turi savų pliusų.
„Pirmos dukrytės aš susilaukiau būdama 28-erių, atrodo, kad ne tokia jauna buvau. Bet kai antros susilaukiau, man buvo 41-eri. Man tada atrodė, kad pirmojo vaiko laukdamasi buvau visai vaikas. Tikrai daug ko nežinojau. Dabar viskas daug sėsliau, daug ramiau, nėra tos panikos ir lėkimo ir darbų tiek. Galiu tvirtai pasakyti, kad mano mažoji Eva gavo tikrai daugiau dėmesio. Stengiausi ir pirmos dukros nepamiršti ir kompensuoti savo praleistą laiką. Kai susilaukiau pirmos dukros, labai aktyviai dirbau, tad gal dėl to ji buvo kiek nuskriausta dėl mano dėmesio trūkumo. Stengiausi tą kompensuoti, kartu tik su ja vykome į Tenerifę tiesiog pabūti dviese, kad kompensuočiau meilės, šilumos trūkumą“, – teigia pašnekovė.
