Iglė mokyklą baigė prieš dvejus metus, tačiau prisiminimai iš jos taip greita neišblėsta. Mergina tvirtino, kad per tuos metus buvo visko, tačiau ji prisiminė ne pačias maloniausias akimirkas.
„Tuos vaikus matyti, aišku, keista, kažkiek ant širdies gera, kad aš pagaliau baigiau tas 12 klasių. Pagaliau sakau todėl, kad mokykla man nebuvo pats geriausias dalykas. Buvo akimirkų, kai būdavo labai gera, būdavo akimirkų, kai nenorėdavau eiti ir kartais net neidavau į mokyklą dėl tam tikrų priežasčių, pati savo noru. Kartais tikrai būdavo dienų, kai nenorėdavau eiti dėl kontrolinių, gal mokytojų kai kurių, praleisdavau pamokas, bet tai prasidėjo nuo 9 klasės“, – pasakojo mergina.
Turėjo įsikišti mama
Jauna atlikėja taip pat papasakojo istoriją, kaip ji vengdavo vienos mokytojos pamokų. Iglė tvirtino, kad užsitraukė mokytojos rūstybę, o dėl to labai jos bijojo ir negalėjo lankyti pamokų.
„Prisimenu, kai pakeičiau mokyklą antrą kartą, buvau penktoje klasėje. Buvo ir yra tokia istorijos mokytoja... Atsimenu, sėdėjau vidury ir aš labai prastai rašydavau kontrolinius darbus, pasikalbėdavau su klasiokais, o tada mokytoja atkreipė į mane dėmesį ne gerąja prasme. Ji pamatė, kad aš prastai mokausi, kad mano darbų pažymiai yra prastesni už kitų, bet aš tikrai labai stengiausi...
Ji tai pamatė, nežinau, kaip tai pasakyti, bet užsisėdo... Ateidavau į pamokas, o ji prikišinėdavo man kaip aš atrodau, kad mano auskarai yra per dideli, kad aš šneku, kad nieko neveikiu, gaudavau tokių replikų. Buvau penktokė ir man buvo nedrąsu, bijojau eiti į jos pamokas, eidavau, bet sėdėdavau gale, praleisdavau suvaidindama, kad man labai negera, pasakydavau mamai, kad ji neleistų manęs į mokyklą ir taip gavosi, kad mama suprato, kad kažkas negerai. Kad einu į visas pamokas, tik ne į istorijos. Tada įsikišo mama.
Mama nuėjo pas mokytoją aiškintis, kas čia negerai su manimi ar su mokytoja. Aš negalėdavau atsistoti, man drebėjo rankos ir kojos, įvarė daug streso. Atėjo mama, pasikalbėjo su ja, turėjome ir trise pokalbį, pasirodo, kad ta mokytoja labai norėjo, kad aš turėčiau daugiau darbo, sekčiau tai, kas vyksta pamokose, kad atsiduočiau tam dalykui. Mokytojai tiesiog pritrūko mano susidomėjimo.
Ji man parodė, kaip iš tikrųjų reikia mokytis, kad gaučiau geresnį pažymį. Man pavyko, tie santykiai gerėjo ir gerėjo. Galiausiai, buvo toks projektas, kur reikėjo nufilmuoti trumpą filmuką, parodyti mokytojai ir buvo galima laimėti kelionę į mainų programą Anglijoje. Norėjau įsitraukti, pagerinti santykius ir aš laimėjau. Mes dviese su mokytoja važiavome į Angliją ir per metus pagerėjo mūsų santykiai, aš ją prisimenu, bet miniu geriausiai žodžiais, nors buvo tokia liūdna pradžia, kad jos bijojau“, – kalbėjo atlikėja.
To ji neatlaikytų
Iglė stebėjosi, kad šiuolaikiniai vaikai nejaučia pagarbos vienai svarbiausių – mokytojo – profesijai. Pasak merginos, to, ką patiria dažnas mokytojas, ji neištvertų.
„Manau, kad mokiniai nejaučia ribų, o tėvai jų neišmokė pagarbos kitam žmogui. Aš negalėdavau mokytojui pasakyti „eik tu šikti“, „ką tu čia darai?“. Man tokios replikos yra kosmosas... Aš net dabar negaliu taip kalbėti su vyresniu žmogumi. Reikia tos pagarbos. Mūsų klasėje kartais būdavo tokių replikų... Kadangi aš buvau mokinė, bijojau, kad bus patyčių, todėl tylėdavau, neužstodavau mokytojos. Būdavo replikų ne tik iš mano klasės, vyresni irgi jausdavosi labai svarbūs, norėdavo atkreipti dėmesį, bet man tai būdavo nepriimtina.
Mokytojo specialybė turi būti gerbiama, ji tave moko, tau duoda žinių. Būdavo ir tokių akimirkų, kai iš tikrųjų pritardavau klasiokams nusijuokdama... Tai yra baisu. Aš save pastatydavau į jos vietą, bandydavau suprasti, kad juk tu turi pilną klasę vaikų, o jie iš tavęs juokiasi... Jei man taip būtų, aš atsisėdus ant sofos verkčiau, verkčiau, verkčiau. Neatlaikyčiau. Jos yra labai stiprios, numoja ranka, aišku, gal patirtis kalba už save.... Tėvams reikėtų labiau pasidomėti, ką veikia jų vaikai mokykloje ir kaip jie bendrauja“, – tikino I. Bernotaitytė.
