Prieš metus dar sveikam verslininkui medikų konstatuotas prostatos vėžys buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
Nors vyrui vis dar sunku kalbėti apie jau pasitraukusią ligą, tačiau jis skatina kitus vyrus neužmiršti ir skubėti pasitikrinti.
Sunku kalbėti viešai
Verslininkas džiaugiasi, kad viskas dėliojasi į vietas: „Dabar viskas kontroliuojama, viskas susitvarkė, kiek turėjo susitvarkyti. Aišku, kai tokie dalykai konstatuojami, reikia sekti ir sužiūrėti ligą.
Tokiose situacijose žmonės imasi kraštutinumų, viską keičia, galvoja kodėl jiems tai atsitiko. Aišku, tos mintys ateina kiekvienam, jos atėjo ir man, tačiau gydytojai man patarė daug ko nekeisti. Ne gyvenimo būdas paskatino šią ligą, o genai.“
Praėjus tam tikram laikui ir gydymui Žilvinas grįžta atgal į gyvenimą: „Žinoma, stengiuosi apmažinti veiklą, projektus, susidėlioju tam tikrus prioritetus. Į daugelį dalykų pradėjau žiūrėti kitaip, bandau rasti laiko sau ir man brangiems žmonėms.“
Vyras prisipažįsta, kad ilgai galvojo, ar kalbėti viešai: „Supratau, kad po viešo pasisakymo apie prostatos vėžį, galbūt daugelis vyru susimąstys ir pasitikrins. Provincijos miestuose tiek kalbėti, tiek tikrintis prostatą vis dar yra tabu, tačiau juk tai kainuoja nedaug ir gali išgelbėti gyvybę. Girdėjau daug skaudžių istorijų, kai žmonės kreipiasi, bet būna per vėlu.“
„Tegul visi būna sveiki. Tačiau įvertinęs, kad vyrai kažkodėl bijo ir gėdijasi pasitikrinti sveikatą, nusprendžiau, kad jei mano viešas pasisakymas privers bent vieną vyrą pasitikrinti sveikatą, tikslas bus pasiektas. Juoba, tyrimas tekainuoja 13 eurų“, – tvirtino jis.
Niekam nelinkėtų
Daugelis internautų Žilvino liga netiki ir verslininkui negaili kandžių komentarų: „Nežinau, ar galima būtų daryti iš to reklamą, man buvo konstatuotas ketvirtos stadijos vėžys, gydytojai sakė, kad gyvensiu porą mėnesių.
Kiekvienas žmogus vertina savaip, aš kai išsigydžiau ligą, gydytojų buvau paprašytas apie tai papasakoti ir paskatinti kitus vyrus tikrintis. Nujaučiau, kad bus daugybė komentarų, tačiau supratau, kad kažkam galiu išgelbėti gyvybę.“
Paklaustas, ar po diagnozės pasikeitė jų santykiai su žmona, vyras išliko paslaptingas: „Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrų situacijų gyvenime, kai viskas atrodo sudėtinga.
Šiandien mūsų santykiai yra geri, galbūt kartais situacijas ir galimybes vertiname skirtingai, būna nesusikalbėjimų, kultūrinių skirtumų, tačiau dabar viskas dėliojasi gerai. Abu suprantame, kad vienas kito nepakeisime ir to daryti nesiruošiame.“
Šiandien vyras į gyvenimą žiūri kitaip: „Reikia neužmiršti skirti dėmesio sau, prisiminti, kad gyvename vieną kartą. Viskas priklauso nuo požiūrio, didžiausiam priešui nelinkėčiau atidaryti vėžio instituto duris.
Tiems, kas viešai komentuoja ir kritikuoja, tikiuosi neteks ten lankytis, nes išgirdus diagnozę, požiūris į gyvenimą pasikeičia. Tada supranti, kad turi būti drąsus ir eiti į priekį pakelta galva.“
Ž. Grigaitis sako, kad šiandien jis yra realistas, neplanuoja metams į priekį, džiaugiasi šia diena, nes gyvenimas duotas nugyventi tik vieną kartą.