„Mėgstu stebėti praeivius gatvėse – ypač tuos, kurie eina su ausinėmis ir įsijautę mimikuoja tai, ko, tikriausiai, klausosi. Esu viena iš jų. Daugiausiai muzikos perklausau būtent eidama. Būna, net nepastebiu, kaip nužygiuoju daug kilometrų, nes visas dėmesys skirtas muzikai. Ir, aišku, vairuodama – net mašiną pirmiausia rinkausi pagal garso sistemą…
Mėgstu vėlų vakarą sėsti į automobilį ir skirti laiko visiškai „išvažiuojamajai muzikos perklausai, – pasakoja G. Vilkickytė, čia pat pridurdama, kad naujajam jos albumui reikalingas susikaupimas ir įsiklausymas. – Neįsivaizduoju jo skambančio kaip foninė muzika. „Mažą rūpintojėlį“ taip pat galima klausyti einant. Arba patogiai įsitaisius namų aplinkoje, įsistebeilijus į langą, o kartu ir į save“, – dalijasi ji.
Iš klipo – tiesiai į Lvivo gatves
Nors atlikėja prisipažįsta, kad visus metus su didžiuliu pasimėgavimu daugybę kartų perklausė visas savo dainas bei nekantravo jomis dalintis su visais, likus paskutinėms dienoms iki premjeros prasidėjo dažnam kūrėjui būdingas nerimo ir abejonių etapas – ar tikrai viskas gražu, stipru, reikalinga. Visgi jos pirmojo singlo „Troleibusas“ peržiūros ir perklausos tik patvirtina – jos muzika buvo labai laukta, rašoma pranešime spaudai.
„Labai lengvai pasirinkome „Troleibusą“ kaip albumą atidarantį singlą, nes jis tiksliai atstovauja „Mažo rūpintojėlio“ nuotaiką, balansuoja tarp melancholiškos būties ir įkvėpimo keistis, gyventi iš naujo. Dažnas klausytojas kai kuriuos mušamųjų instrumentų garsus (vienas tokių „instrumentų“ – mano balsu daromi keisti garsiukai…) išgirdo kaip seno troleibuso dūsavimus, pavyzdžiui, jam kylant akmenimis grįsta J. Basanavičiaus gatve į kalną ir pagalvojo: gal jau paskutinįkart?“, – sako G. Vilkickytė.
Vis dėlto troleibusas į kalną kilo tikrai ne paskutinį sykį. Anaiptol – jau visai netrukus jis turėtų išriedėti į Ukrainoje esančio Lvivo gatves:
„Vilniaus viešojo transporto vadovas Ignas Degutis pasakojo, kad Lvivo mieste jau seniai norėta į gatves išleisti naujus troleibusus, tačiau prasidėjus karui tam nebeliko lėšų. Todėl yra planuojamas sandoris su Vilniaus miestu. Bandau įsivaizduoti tuos senučiukus sostinės troleibusus, vežamus kelis šimtus kilometrų per kitus miestus ir miestelius, laukais ir miškais iki pat Lvivo – filmas!“, – džiaugiasi kūrėja.
Albumo pristatymo koncerte – specialiai kuriama patirtis
Pirmieji naujas G. Vilkickytės dainas išgirsti galės jau vasario 7 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančio albumo pristatymo koncerto dalyviai. Pasak atlikėjos, scenoje ją lydės dar daugiau muzikantų nei įprastai, o aštresni, dažnai terapiškai veikiantys kūriniai sukurs ypatingą patirtį, kurią išgyventi bus ypatinga visiems, joje dalyvausiantiems.
„Pirmiausia, prasiplėtė mano gyvo garso grupė, – būsimo koncerto akcentus atskleidžia G. Vilkickytė. – Pagaliau netgi nebebūsiu vienintelė mergina scenoje (juokiasi). Todėl klausytojai patirs dar turtingesnį gyvos muzikos skambesį. Kaip žiūrovai turėtų pasiruošti koncertui? Nebent taip, kad mintinai išmoktų visus dainų žodžius ir dainuotų kartu su manimi (juokiasi). Taip pat kviesiu kartu išsikrauti, džiaugtis, verkti, supykti, paleisti.
Nors koncertas ir vyks didžiausiame Lietuvos kambaryje, kaip visada pirmiausia sieksiu sukurti ryšį su auditorija taip, lyg mes būtume susitikę vos keliese jaukioje namų svetainėje, kur dega tas mano apdainuojamas židinukas. Mums kuriant muzikinę patirtį viską dar labiau sustiprins Arvydo Buinausko su komanda specialiai „Mažam rūpintojėliui“ sukurta scenografija ir šviesų dailė. Mano tikslas – visada tas pats: kad koncertą žmogus prajaustų kiaurai per kūną, kad jo dvasia būtų bent truputėlį kilstelėta“, – atvirauja ji.
Bilietus į koncertą galima įsigyti čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
