Kiekvienam kūriniui sukurti yra reikalingos ne tik kūrybinės mintys ir idėjos, bet ir didelės finansinės investicijos. Todėl kūrėjams ypač skaudu, kai muzika yra naudojama be jų žinios ar sutikimo, nes tada jie negauna atlyginimo.
Pasitaiko atvejų, kai norintieji atlikti tam tikrą žinomą lietuvišką kūrinį tiesiog programų dėka pašalina esamą vokalo partiją ir naudoja garso takelį savo pasirodymams.
Dažnai tokie bandymai būna ne iki galo tvarkingi ir vis tiek lieka pritariančiųjų vokalistų balsai. Su tokia situacija dar 2022-ųjų vasarą buvo susidūrusi ir garsi atlikėja Natalija Bunkė.
Bunkė koncerte išgirdo savo balsu dainuojantį kolektyvą
Kartą nuvykusi į Marijampolę išgirdo scenoje dainuojantį merginų kolektyvą, kuris neteisėtai naudojo jos gamintą garso takelį ir jame buvo girdimi grupės „Pop ladies“ balsai.
„Esu parašiusi raštą LATGA asociacijai, kad draudžiu atlikti savo dainas kitiems. Daug kovojau, bet čia yra kova su vėjo malūnais. Žmonės labiau išsigąsta, kai į juos kreipiesi asmeniškai, su advokato raštu, pretenzija. Privataus kaltinimo tvarka galiu traukti į atsakomybę.
Ne tai, kad žmogus padainavo mano dainą. Jis tiesiog ją nuvogė“, – naujienų portalui tv3.lt sakė N. Bunkė.
Kaip tik dieną prieš ji aptiko dar vieną atvejį – socialiniame tinkle „TikTok“ viena mergina atliko dainą „Širdis ant balto sniego“. Įraše girdisi, kaip Natalija jai pritaria kaip pritariantysis vokalas.
„Ji turbūt kažkokia programėle minimaliai nusiėmė mano vokalą. Vieną merginą buvau įspėjusi kokius keturis kartus, vėliau, kai įsikišo mano advokatas, toks elgesys baigėsi.
Aš nepageidauju kažkam dovanoti savo fonogramų. Būtų nieko baisaus, jei dainuotų mano dainą su pačių pasidaryta fonograma, kurią pasidarė už savo pinigus. Bet čia yra mano pinigai, mano turtas. O dar kažkam esu back vokalas.
Tai yra vagystė, nenoriu, kad taip būtų“, – tęsė ji.
Paklausta, kaip reaguoja į mokytojų dalijimąsi fonogramomis įvairiose „Facebook“ grupėse, ji pasipiktino.
„Mes labai aiškiai mokome vaikus, kaip vogti. Tai yra vagys. Tu tiesiog pasiimi kažkieno daiktus. Čia būtų tas pats, kas ateitų į mano namus, pasiimtų kokį nors daiktą ir sakytų: „Čia mano. Aš jį nusipirkau.“
Nes taip, yra kur pirkti fonogramas, būna, kad ir vagys pardavinėja, taip, deja, pasaulyje nutinka. Reikia mokytis to nedaryti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Natalija.
„Mokytoja, mieloji, gali pagroti tą dainą. Ir tada nieko kriminalinio nebus. Bet, jeigu mokytoja paleidžia pilną fonogramą, su vokalu, tai ko jūs mokote vaikus?“
Fonogramos plinta privačiose grupėse
Akordeonistas, muzikos mokytojas Nerijus Bakula yra „Facebook“ grupės „Muzika Darželyje“ administratorius. Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu grupėje imta nelegaliai dalintis įvairių kūrinių fonogramomis, todėl šį autoriams itin opų klausimą iškėlė viešai, savo asmeninėje paskyroje.
Komentaruose sureagavo kūrėjai, taip pat klausdami, kodėl mokytojai negali pagroti vaikams patys arba pasigaminti fonogramų už savo pinigus.
Stano prisiminė atvejį, kai žmonės nelegaliai dalijosi jo knyga „Kodėl aš?“
Taip pat apie savo patirtį papasakojo ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano. Jis, norėdamas dar geriau įsigilinti į autorinių teisių nepaisymo atvejus, pasitelkė savo parašytos knygos „Kodėl aš?“ atvejį.
„Knygoje aprašiau savo patirtis, susidūrus su onkologinėmis ligomis. Ji buvo svarbi einantiems per panašias patirtis. Ją rašyti būdavo labai sudėtinga, rašiau ilgai. Be to, Išleisti buvo gan brangu. Man, kaip autoriui, rūpėjo pardavimai.
Bet štai vieną kartą „Facebook“ grupėje, kurioje kiti dalijosi patirtimi sergant onkologinėmis ligomis, žmonės diskutavo apie mano knygą. Atsirado vienas, kuris nuoširdžiai ėmė siuntinėti visiems mano knygą.
Tuo momentu aš aiškiai supratau, kad dauguma žmonių nesuvokia, kad iš principo egzistuoja toks dalykas kaip autorinė teisė. Juk tiek knygos, tiek paveikslo, tiek muzikos sukūrimas yra daug energijos ir tiesioginių išlaidų reikalaujantis darbas. Visiškai normalu yra sumokėti autoriui už tą darbą“, – sakė S. Stavickis.
Anot Stano, žmonės to nuoširdžiai nesupranta. Todėl jis jokiais būdais nepyksta, kai tokie dalykai atsitinka.
„Ypač tarp mokytojų. Juk tai yra inteligentiški, protingi žmonės.
Noriu nuolankiai, be jokių pamokymų priminti, kad tos fonogramos yra ilgos, kelių dešimčių žmonių darbo rezultatas.
Reikia tartis su muzikantais, kad jas įgrotų, prodiuseris studijoje suvestų ir panašiai. Jeigu yra galimybę gauti jas legaliai, siūlau naudotis legaliais šaltiniais ir nepamiršti, kad naudojatės intelektualia nuosavybe“, – teigė jis.
LATGA komentaras
LATGA tarybos pirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle sutiko pakomentuoti susiklosčiusią situaciją.
„Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Tai yra gretutinių teisių objektas.
Fonogramos gamintojas, t.y. fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, turi LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo jam garantuojamas išimtines teises leisti arba uždrausti naudoti fonogramą įstatyme numatytais būdais.
Reikia nepamiršti, kad fonogramos be kūrinio būti negali. Kitaip tariant, asmuo naudodamas fonogramą, visų pirma naudoja ir patį kūrinį. Įstatymas labai aiškiai sako, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti naudoti jo sukurtą kūrinį bei turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.
Paprastai kalbant, asmuo, norėdamas panaudoti kūrinį, privalo kreiptis į autorių, jo teisių perėmėją ar autoriaus įgaliotą asmenį bei gauti sutikimą kūrinį atgaminti, platinti, viešai skelbti internete ar naudoti kitais būdais, t.y. gauti tam licenciją bei atitinkamai sumokėti autorinį atlyginimą“, – teigė R. Naujanytė.
Pasiteiravus, kas gresia nesilaikantiems taisyklių, LATGA teigė, jog tokia veikla laikoma neteisėta.
„Kaip jau minėta, bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Autorius, gindamas savo pažeistas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą teikiant civilinį ieškinį ar kreiptis į policiją, kuri autorių teisių pažeidėjui gali skirti baudą. Tam tikrais atvejais autorių teisių pažeidėjai gali būti traukiami ir baudžiamojon atsakomybėn. Tie patys teisių gynimo būdai taikomi ir pažeistų gretutinių teisių (pvz. teisių į fonogramą) atvejais“, – tvirtino LATGA.