Jautrus, atviras, neįprasto skambesio kūrinys, anot jo autoriaus, skirtas visiems, kam šiuo įtemptu gyvenimo laikotarpiu trūksta žmogiškosios šilumos, bendravimo, įkvėpimo ir pozityvo.
„Įrašęs tris albumus ir bendradarbiavęs su daugybę muzikantų, supratau, kad noriu grįžti prie šaknų ir įrašyti albumą, kuriame skambėtų tik gitara ir mano balsas – taip, kaip gimsta visa mano muzika. Tai nėra populiarus sprendimas šiuolaikinėje pop muzikoje, tačiau jaučiau, kad man reikia tokio tikrumo prieš save ir klausytoją“, – sako Lietuvą 2013 metais Malmėje vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovavęs A. Pojavis.
Dainininkas atviras – kuriant muziką ir tekstus įkvėpimas yra būtinas „ingredientas“ norint paliesti klausytojų širdis. Bet jis arba aplanko, arba... reikia laukti tiek, kiek reikia.
„Rudenį, prasidėjus antrajam karantinui, sėdėjau namuose ir brazdinau gitara, kai prieš akis išniro vizija: ant bedugnės krašto sėdintis muzikantas ir nuo jo nueinanti mūza. Tas nenusakomas aplankęs pilnatvės jausmas ir pagimdė pirmuosius dainos žodžius, kurie išsivystė į dainą „Euterpei“, – nuoširdžiai savo potyriais dalinasi A. Pojavis.
Euterpė antikinės Graikijos tradicijoje yra mūza, kuriai muzikantai aukodavo maldą tam, kad ji įkvėptų ir padėtų jiems kūryboje.
„Norėjau sukurti ir perteikti šiltą, bet kartu ir jautrią žinutę, kurią, manau, išgyvena dauguma sielų šiuo keistu ir taip drastiškai viską pakeitusiu laikmečiu. Ypatingai tuos pokyčius jaučiame mes, muzikantai. Praradę galimybę susitikti su publika mes pasijutome bejėgiai, tarytum likę be savo mūzos“, – kalba „Euterpei“ autorius.
Daina parašyta ir įrašyta A. Pojavio namuose, nes, anot jo, tai yra jaukiausia ir intymiausia vieta, kurioje kiekvienas tiesiog esame savimi.