Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, erkinis encefalitas – pavojingiausia erkių platinama liga, galinti pažeisti smegenis. Trečdalis sirgusiųjų ligos pasekmes jaučia visą gyvenimą. Erkinio encefalito virusu užsikrėtęs žmogus po dviejų ar trijų savaičių gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę, po to pasijuntama geriau. Tačiau jei virusas išplito ir pasiekė smegenis, po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius.
Deja, specialaus gydymo nuo šios ligos nėra. Maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų pavyksta visiškai pasveikti, kitam trečdaliui atsigauti prireikia 1–3 metų, o likusiam trečdaliui visam gyvenimui išlieka psichoneurologiniai simptomai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai. Apie 9 proc. susirgusiųjų tampa nedarbingi. Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas imunitetas šiai ligai t.y. pakartotinai erkiniu encefalitu nebesergama.
Veiksmingiausia prevencija – skiepai.
Pagrindinę skiepijimosi schemą sudaro trys dozės: po pirmosios dozės praėjus 1-3 mėnesiams, skiepijamasi antra doze, o po jos praėjus 5-12 mėn. – trečiąja. Vėliau:
* I-oji palaikomoji dozė įskiepijama po 3 metų po pagrindinės vakcinacijos
* Sekančios palaikomosios dozės įskiepijamos kas 5 metus, o vyresnio amžiaus žmonėms - kas 3 metus.
Lietuvoje beveik kasmet registruojami EE atvejai, išplitę per pieną. Patarimas būtų vartoti tik pasterizuotą pieną (virusas žūsta 70 °C temperatūroje – per 5 minutes).
Dr. Milda Žygutienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė
Daugiau informacijos www.ulac.lt
