Naujienų portalui tv3.lt S. Broks atvirai papasakojo apie prestižinį darbą, jo užkulisius bei tai, kodėl tai liko praeityje.
S. Broks pasakojo, kad dirbti asmens sargybine buvo prestižinis, tačiau ir daug pasiruošimo reikalaujantis darbas.
„Dirbti tokį darbą yra prestižas. Tarnauti Lietuvai – prestižas. Būti šalia saugomo asmens – prestižas. Norint dirbti tokį darbą, reikia praeiti nemažai patikrinimų: sveikatos, fizinio pasirengimo ir psichologinio. Jeigu ten patenki, tuomet reiškia, kad esi labai įvertintas. Reiškia, kad esi pasirengęs. Nėra paprasta ten patekti... Aš turėjau išsikėlusi tikslą – jeigu kiti pasiekė, kodėl aš negaliu to pasiekti? Aš esu toks pats žmogus. Sužinojau, kokie yra reikalavimai ir bandžiau tuos reikalavimus įgyvendinti. Aš jau ilgą laiką užsiiminėjau kovų menais, todėl mano fizinis pasirengimas buvo pakankamai geras. Tai man nesukėlė didelių iššūkių“, – sakė pašnekovė.
Šiame darbe neišvengiamai susidūrė ir su iššūkiais: „Pagrindinis iššūkis buvo perprasti apsaugos darbą, kuris yra kitoks nei policijoje ar pasienio policijoje. Kovų menai labai daug padeda. Reikia turėti reakcijos, greičio bei bendravimo įgūdžių. Reikia labai subtiliai bendrauti su pirmaisiais asmenimis. Nekišti nosies, kur nereikia.“
Moteris neslėpė, kad tai nebuvo jos svajonių darbas. Ji nuo pat mažens tikrai negalvojo, jog užaugusi dirbs asmens sargybine.
„Baigiau Vilniaus „Dailės akademiją“ ir neturėjau tokios minties, kad tapsiu asmens sargybine. Taip gyvenimas susiklostė. 2008-aisiais buvo pasaulinė ekonomikos krizė. Aš su savo menais negalėjau niekur nueiti. Man buvo pasiūlyta sudalyvauti konkurse ir eiti į „Apsaugos Vadovybės departamentą“. Aš nesiekiau karjeros, kaip asmeninė sargybinė.
Aš siekiau būti pastatų sargybinė. Iš pradžių pretendavau į šią poziciją, bet po kelerių darbo metų, atsirado laisva vieta į „asmens apsaugos skyrių“. Sudalyvavau konkurse ir jį laimėjau. Viskas išėjo savaime. Nebuvo taip, kad apie tokį darbą svajočiau nuo vaikystės“, – prisiminė pašnekovė.
Šiame darbe moteris nuolat treniravosi ir ruošėsi tam tikriems scenarijams: „Didžiąją darbo dieną užėmė pasirengimas, nuolatinės treniruotės. Grafikas buvo toks, jog 1 parą dirbi, o 3 paros – laisvos. Ateini, apsiginkluoji ir išeini parai dirbti. Didžiąją darbo dalį sudarė ir nuolatinis aplinkos stebėjimas, analizavimas situacijos.
Lietuvoje pavojaus lygis yra mažas. Bet mes nuolat turime būti pasirengę tam vienam įvykiui. Tai yra nuolatinis situacijos analizavimas, kas galėtų įvykti. Mes mokomės iš užsienio pavyzdžių. Negalime atsipalaiduoti. Nepaisant to, kad pavojaus lygis mažas. Didžiausią įtampą keldavo tai, kad viską turi taisyklingai padaryti.
Privalu buvo teisingoje vietoje atsistoti, duris atidaryti ir panašiai. Daugiau buvo estetikos, kad neužlystumei už kameros, jeigu filmuoja ir ima interviu. Tai kėlė įtampą, nes reikėjo būti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tokie darbiniai dalykai... Ekstremalių situacijų nebuvo. Lietuva juk nėra Ukraina, bet privalu puikiai valdyti ginklą. Turėjome daug praktinių treniruočių, kuriose imitavome tam tikras situacijas.“
Paklausta, kokia buvo buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė, ši atviravo, jog jokių santykių nepalaikė: „Nebuvo jokių draugiškų santykių. Jokiu būdu. Negalėjo net tokių būti, nes viskas vyko oficialiame lygyje. Aišku, kad pasisveikini, atsisveikini ir dar pasiteirauji, kaip laikosi.“
Tiesa, dabar asmens sargybinės darbas jai jau praeityje. Moteris kardinaliai pakeitė specialybė ir yra žinoma grimo meistrė.
„Mano specialybė vadinasi grimo dailininkas. Aš ją įgijau grimo akademijoje. Aišku, kad jame yra ir vizažas. Grimo dailininkas gali atlikti vizažą, bet ir specialiuosius grimus. Tai kiek daugiau nei paprastas vizažistas. Pagrindinė priežastis, kodėl aš pakeičiau darbą yra ta, kad aš nustojau tobulėti.
Pasiekiau aukščiausią tašką, ką galėjau pasiekti dirbdama toje pozicijoje. Neturėjau kur kilti aukščiau. Vilniaus „Dailės akademijos“ tapybą aš baigiau tuo pat metu, kai lygiagrečiai studijavau kovos menus. Galėjau dirbti du darbus.
Aš tokia esu, kad vienos specialybės man neužtenka. Praėjo 5 metai ir pajutau, kad dirbdama „marinuoju“ laiką.
Aišku, kad anksčiau galvojau, kad dirbu darbą, kuris bus iki gyvenimo pabaigos, tačiau viskas pasikeitė. Netikėtai pasikeitė, nes aš nustojau tobulėti. Moterys asmens sargybinės darbe neturi daug laiptelių, kuriais gali pakilti. Vyrai turi didesnius privalumus tokiame darbe.
Vienu momentu moterims nuėmė naktines pamainas. Mano atlyginimas sumažėjo, o darbo krūvis liko toks pats. Tada pradėjau galvoti, kodėl aš tai darau... Tuomet išėjau mokytis į grimo akademiją. Labai netikėtas dalykas gavosi, kad tada, kuomet baigiau šią akademiją, man dėstytoja pasiūlė dėstyti joje. Aš nesitikėjau, kad mano darbų rezultatai bus tokie geri. Iš karto pradėjau kurti kūno piešimą, veido meną. Nepaisant to, kad toje akademijoje to net nemokė daryti. Staiga pradėjau tapyti ant žmonių ir tai buvo man netikėta“, – pasakojo S. Broks.
Pašnekovė džiaugėsi, kad jos darbai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų.
„2019-ais Kaune dalyvavau konkurse, kuriame laimėjau 1 vietą su savo „body art“ darbais. Tai buvo savotiška repeticija į pasaulio konkursą. Jis vyksta kiekvienais metais nuo 1984-ųjų. Į jį suvažiuoja patys geriausi ir garsiausi kūno dailininkai, menininkai, vizažistai. Iš viso pasaulio suvažiuoja fotografai, filmuotojai. Tai yra didžiausias renginys. Šiame konkurse dalyvauja žmonės, kurie gali pasirinkti tam tikras kategorijas. Į šį konkursą įleidžia ne kiekvieną. Turi atsiųsti savo CV ir įrodyti, kad esi to vertas. Tuomet paskiria, kokiai kategorijai priklausai. Šis konkursas panašus į „Euroviziją“. Pirmame etape dalyvauja 50 žmonių, jeigu patenki į 30-uką, tuomet dalyvauji finale. Per pirmą kartą man pavyko patekti į finalą. Bandysiu šiemet vėl sudalyvauti“, – šypteli ji.
