„Mes visą laiką jas pasiimam ant kelių, jos būtinai ateina ir tada jau glostom. Ir aš manau, kad tai yra toks būdas nusiraminti po streso, pabūti su jomis kartu“, – pasakoja Birutė.
Šiuo metu Birutė ir Anželika gyvena šalia Šventosios, nuosavame „Birutės uoste“ – tai restoranas, kuriame jos pačios verda cepelinus, gamina kitus gardžius patiekalus, priima svečius ir... augina tris kates.
„Yra Mėlynė, kuriai 21 metai, Jūra – irgi 21 metai ir dar turim jauną, tokį nuo globėjų atvežtą katiną. Jis iš pradžių prieglaudoje gyveno pas globėjus, paskui mums jį atvežė – ir jau jį pasilikom. Katinai su savo charakteriu, kiekvienas skirtingas, kaip ir žmonės skirtingi. O trečią katiną pavadinom Danielium“, – sako Birutė.
Katėms – 21 metai
Pirmasis katinas – Fiodoras – šeimoje atsirado visiškai netikėtai. Anželika su savo mažamečiu sūnumi buvo Kaune, vedė jį skiepyti. Berniukas labai bijojo, išėjo iš gydytojo verkdamas. Staiga prie jų pribėgo mažas katinėlis ir įšoko į automobilį.
„Aišku, vaikui praėjo skausmai, pamiršo skiepus ir sako – ką dabar daryti su tuo kačiuku? Skambinam draugams, gal kažkas norėtų. Juk jo neišmesi, aš jį padedu ant žemės, o jis vėl į mašiną įšoka. Parsivežėm namo – tai pirmasis buvo Fiodoras“, – pasakoja Anželika.
Kai Fiodoras iškeliavo į katinų šalį, moterys buvo įsitikinusios – daugiau gyvūnų nebus. Bet...
„Kai atsikėlėm į Girulius, atėjo katinas toks... Jis atėjo prie durų ir įėjo į kambarį. Aš sakau – ką dabar darysim?“, – prisimena Birutė.
„Aš sakiau, kad po pirmojo katino žūties kito daugiau neimsim“, – priduria Anželika.
Bet meilė buvo stipresnė: „Aš glostau, glostau, meili ta katytė. Mama sako – čia ne Fiodoras. Ne, sakau, čia Fiodorovna. O ta katė buvo nėščia“, – prisimena Anželika.
Taip ir atsirado dvi dabartinės šeimos narės – Mėlynė ir Jūra.
Kačių amžius įspūdingas – abiem po 21 metus. Laidos vedėjas P. Kaupelis teiravosi: „Kaip išlaikyti katę 21 metus sveiką ir gyvą?“ Atsakymas buvo trumpas: „Čia genai“, – šypsosi Birutė.
Galvojo, kad neišgyvens
Tačiau net ilgaamžiai augintiniai kartais patiria pavojų. Visai neseniai Jūrą buvo užpuolusi lapė – grįžo su stipriai sužeista nugara.
„Parėjo su iškasta nugara, vežėm pas veterinarą“, – pasakoja Birutė.
„Bet sugijo, plaukai atžėlė, viskas dabar gerai. Bet jau galvojom, kad neišgyvens“, – atvirai dalijasi Anželika.
Katės ne tik šeimos nariai – jos ir emocinės gydytojos. Anželika sako: „Jeigu kada skauda širdelę, jos ateina nuraminti, murkia, gali net užmigti nuo murkėjimo.“
Nenuostabu, kad dalis svečių į jų restoraną atvyksta ne tik dėl cepelinų, bet ir dėl kačių.
„Mes viską pačios ir prižiūrim – ir kraiką pakeičiam, bet mes esam paprasčiausiai pripratusios“, – šypsosi Birutė.
Kartais katės sukelia ir smagių nesusipratimų. „Pas mus Jūratė dirba virėja. Sakau – ar tu Jūrą išleidai? Ji: kaip galiu išleisti – juk banketas! Tai va – Jūra, Jūratė. Mes tą katytę kartais vadinam Jūratėle. Būna juokingų momentų, tai mes taip prisijuokiam“, – juokiasi Anželika.
Birutės ir Anželikos gyvenimas – neatsiejamas nuo gyvūnų. Šios moterys savo šiluma dalijasi ne tik su artimaisiais ar svečiais restorane, bet ir su tais, kurie negali pasakyti „ačiū“ žodžiais – savo katėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
