O štai neseniai visą pasaulį sutrikdęs karantinas ir jo pradžioje jiems gimusi dukrelė Alisa, porai nesunkiai padėjo apsispręsti, ir pakeisti savo sprendimą keltis į Turkiją. Vietoje to, jie nusprendė įsigyti kur kas erdvesnius namus Lietuvoje.
Paula, vasario mėnesio pabaigoje tapote mama – koks tai jausmas?
Būti mama – pats geriausias jausmas pasaulyje. Nėra nieko stipriau, tyriau už meilę savo vaikui. Aš tarsi gimiau iš naujo ir mano širdis nukeliavo pas dukrytę amžiams. Visada svajojau būti mama – mano tikslas buvo ir yra šeima. Esu labai labai laiminga, ir linkiu kiekvienai moteriai patirti šią nuostabią mamos rolę.
Ar tai stipriai apvertė gyvenimą aukštyn kojomis?
Gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė tik per pirmus porą mėnesių, nes norėjau visą dėmesį skirti mažytei, ją pažinti. Šiuo metu viskas grįžta į savo vėžias, nes Alisai labai patinka su visais bendrauti, važinėti, žiūrėti į mane, kai dirbu, tyrinėti. Vaikas tapo motyvacija, kaip suspėti ir padaryti visko daugiau. Dienoje nėra nė sekundės, kuri nėra suplanuota, todėl tinginiavimui vietos nebeliko.
Kaip praėjo pirmieji motinystės mėnesiai? Kadangi tai pirmasis jūsų vaikelis, ar visuomet jaučiatės drąsiai, užtikrintai?
Pirmasis mėnesis buvo tikrai sunkus – tiek emociškai, tiek fiziškai. Sunkiausia buvo iškentėti maitinimo krūtimi pradžią (kuri tikrai buvo varginanti, bet verta visų „kančių“) ir atsigauti fiziškai po operacijos... Emocinė būsena taip pat buvo gana slogi pirmas dvi savaites – manau, dėl nuovargio, bei totalaus rutinos pokyčio. Labai jautriai reaguodavau į vaikelio verksmą, paniškai bijojau, jog kažkas ne taip. Džiaugiuosi, kad vyras buvo visada šalia ir nuramindavo. Dabar jaučiuosi drąsiai ir pasitikiu savimi.
Nors dukrelės sulaukėte dar ganėtinai neseniai, bent jau iš jūsų nuotraukų atrodo, kad kuo puikiausiai spėjote grįžti į senąsias savo formas. Ar specialiai prisižiūrėjote? O gal kilogramai krito savaime?
Visą laiką aktyviai sportavau ir prieš nėštumą buvau itin susidomėjusi sveika mityba. Esu prikaupusi žinių bagažą, o jomis vadovaujantis kilogramai krenta. Bet nebadaujant! Į senas formas dar nesu grįžusi – paskutinių kilogramų reikės atsikratyti jau su sporto pagalba. Man rūpi būti sveikai ir gerai jaustis, todėl pasilikti viršsvorio man nė nebuvo minties.
Paula, neseniai „Facebook“ buvote pasidalijusi skelbimu, jog parduodate savo butą, mat sukūrus šeimą norisi didesnės erdvės. Kur su mylimuoju dabar ketinate gyventi?
Su vyru gyvenome viena koja Stambule, kita – Vilniuje, todėl abiejose šalyse turėjome po nedidelę savo erdvę. Gimus dukrytei planuose buvo porą metų pagyventi Turkijoje prie jūros, tačiau karantinas kardinaliai pakeitė visą mūsų ateitį. Ir tikrai į gerą. Nusprendėme likti Lietuvoje, ir, to pasekoje, teko greičiau nei planavome kurti didesnius namus. Rudenį kelsimės gyventi į namą VIlniaus priemiestyje, miško apsuptyje.
Esate prabangių, vestuvinių suknelių kūrėja. Šiais metais karantinas pakoregavo daugelio vestuvių planus, o jūs neseniai tapote mama, todėl, galbūt, kūrybiniame procese padarėte pauzę?
Neplanavau ilsėtis gimus dukrytei, tik apmažinau užsakymų skaičių. Turiu puikią komandą, kuri gali sėkmingai vykdyti veiklą ir be manęs. Dabar Alisai labai patinka stebėti mane dirbančią, viską liesti – tai mane labai motyvuoja, grįžtu pilnu pajėgumu. Esu laiminga, kad vaikui jau viskas įdomu. Laimės ašarą ne vieną jau išspaudžiau, kai matau Alisą spurdančią pamačius tiulinį sijoną.
Ar apskritai paskelbtas karantinas stipriai sujaukė jūsų darbą, kūrybinius planus?
Karantinas sutapo su motinystės pradžia, tad rutinos ar mažų planų tai nepakeitė. Tačiau ši situacija iš pagrindų pakeitė mūsų, kaip šeimos planus – nusprendėme likti Lietuvoje ir koncentruotis į karjerą čia.
Jūsų pačios ir Sezzy vestuvės įvyko Turkijoje – ar kada svarstėte, jog šventę būtų smagu iškelti ir Lietuvoje?
Šventę planavome šią vasarą iškelti Lietuvoje, tačiau pasikeitus planams ir nusprendus gyventi čia, norime pirmiausiai įsikurti namus. Šventę nukėlėme kitiems metams, per 2 metų vestuvių metines.
Paula, daugiau papasakokite apie savo meilės istoriją – kada ir kaip susipažinote su mylimuoju?
Su vyru esame pažįstami iš naktinių klubų – eidavome su draugais pasilinksminti, o Sezzy ten dirbdavo. Jis neatstojo nuo manęs iki tol, kol nesutikau už jo tekėti (šypsosi). Kadangi aš esu dešimtmečiu jaunesnė, nelabai žinojau, ką reiškia būti užtikrintai, tačiau labai džiaugiuosi, kad vyras man vis primindavo, kaip sunku susirasti sielos draugą, ir kad mes vienas kitą suradome. Mane žavi, kai vyras žino, ko nori, ir tai pasiekia.
Daugelis galvoja, kad skirtingų tautų žmonėms rasti bendrą kalbą sunku, o štai jūs ne tik atrodote beprotiškai laimingi, bet dar ir auginate kartu dukrelę. Kokia jūsų santykių paslaptis?
Esame tikrai labai laimingi, bet būna visko – ir pasipykstame, kas tikrai yra visiškai normalu. Nieko nelaikome už liežuvio galo. Mus sieja labai stiprūs jausmai ir ryšys – stengiamės visada tai prisiminti ir kuo mažiau kreipti dėmesį į erzinančius dalykus. Mūsų stiprybė ir silpnybė – esame labai panašūs, abu valdingi ir kartu itin jautrūs, reikalaujantys dėmesio. Labai svarbu priimti žmogų tokį, koks jis yra ir nebandyti jo kardinaliai keisti. Mes tai išmokome ir kol kas mums puikiai sekasi.
Kaip sutaria jūsų šeimos?
Vyro šeima gyvena Turkijoje, jis pats atitolo nuo visų, kai neteko savo mamos. Būdami Turkijoje, aplankome jo gimines, bet daugiausiai laiko leidžiame su mano šeima, kuri jį šiltai priėmė.
Kokie jūsų vasaros planai?
Abu esame labai užsiėmę, susikoncentravę į savo veiklas, taip pat pradėjome naują verslą, kurį visiems ne už ilgo pristatysime, todėl vasarą paatostogauti tikrai neteks. Kai ab dirbame „sau“, atostogauti tenka išvis labai retai, tačiau turime galimybę uginti vaiką patys ir planuotis laiką taip, kaip mums reikia.
