Nuo vaikystės muzikos apsupta, po dvylikos darbo metų pas Gediminą Jaunių, Agneta pagaliau ryžosi kitam gyvenimo etapui ir drauge su ilgamečiu draugu bei partneriu Karoliu Cemnolonskiu neseniai įkūrė savo renginių ir TV projektų agentūrą „MOMENTO“.
Agneta neslepia, kad augant tarp muzikalių tėvų – Rositos Čivilytės ir Česlovo Gabalio (58 m.) – muziką ji pamilo nuo pat mažų dienų. Tiesa, nors ir būti žinomų atlikėjų dukra galbūt ir yra iššūkis, ji to tikina per daug nesureikšminanti. Vaikystė jau seniai praėjusi, dabar, būdama suaugusi moteris didžiuojasi savarankiškai gyvenanti nebe tėvų, o savo gyvenimą.
„Tikrai neišeinu į gatvę su mintimi, kad esu Rositos Čivilytės dukra ir kad turiu kiekvieną žingsnį žengti labai atsargiai, nes esu po padidinamuoju stiklu. Taip nėra. Esu sukūrusi savo karjerą ir pilnai atsakau pati už savo įššūkius, o tėveliams dėkinga už įgimtus ir įgytus talentus“, – neslepia ji.
Naujienų portale tv3.lt – atviras pokalbis su Agneta Gabalyte apie naują veiklą, verslumą, žinomumą bei ryšį su tėvais.
Kaip šiuo metu gyvenate, kokia jūsų vasara?
Jaučiuosi labai puikiai ir pakylėtai, mano gyvenime pastaruoju metu buvo naujienų. Vasara bėga gan produktyviai ir viltingai, kad viskas eisis tik gerai. Su savo bučiuliu Karoliu esame devintam danguj, dirbame sau, kartu, laisvai, draugiškai ir darniai. Galiuosi, jog nesumąstėm to anksčiau.
Nuo darbo kurį laiką turėjau pertrauką. Paskui su mama pradėjome darbuotis koncertiniuose turuose. Gegužę turėjome Motinos dienos koncertinį turą, rudenį laukia dar vienas, pavadinimu „Meilės Spalvos“. Šios naujienos man yra labai svarbios, nes paskatino imtis tolesnių žingsnių, grįžti į savo kelią ir toliau dirbti mylimą darbą, tik jau savarankiškai.
Kai pasitaikė proga kartu įkurti verslą su savo draugu, agentūros steigėju ir direktoriumi Karoliu Cemnolonskiu, mielai susijungėme ir kartu plėtojame verslą. Jis ne tik partneris, o žmogus, kuris visada yra šalia, aš tai vertinu, tikiuosi, vertina ir jis, jis mano meilė.
Ar savas verslas jau seniai buvo svajonė, siekiamybė?
Tokios svajonės tikrai neturėjau. Bet iš kitos pusės, ši naujiena nėra toks naujas dalykas mano gyvenime – sukuosi toje pačioje srityje (šypteli). Nesu maža mergaitė, todėl norėtųsi judėti toliau, o ne užsisėdėti vienoje vietoje. Pagalvojau, kad šis etapas yra tinkamas būdas išsimatuoti jėgas, pasireikšti, būti naudingai ir reikalingai. O kaip bus toliau, pamatysime (šypsosi). Tiesą sakant man „savo verslo“ samprata siejosi visada su našta, bet su „MOMENTO“ taip, panašu, nebus.
Ar labiau patinka vadovauti, ar vis dėlto muzikuoti ant scenos?
Renginių verslas yra tiesiogiai susijęs su muzika, kad ir ką bedarytum. Renginys visada prasideda nuo muzikos – visur skamba foninė muzika, ją reikia kruopščiai atrinkti. Būtent todėl mane taip ir žavi renginių verslas. Esu dirbusi su geriausiais šalies atlikėjais, muzikantais ir prodiuseriais, esu kūrusi įvairiausius muzikinius takelius, pati net įdainavusi kaip įsivaizduoju skambesį. Mane tai užveda, tuomet jaučiu, kad verda gyvenimas ir taip kuriamas geras renginio vaibas. Mano muzikiniai autoritetai Donatas Montvydas, Marius Leskauskas, Andrius Kairys man padeda tai įgyvendinti ir realizuoti, tuomet aš neturiu abejonių. Jaučiu kursianti kitą kartą.
Niekada iki galo neapsisprendžiau, ar man lipti ant scenos, tad turbūt dar apie ką pagalvoti (šypsosi). Veikiau taip negu ne. Karolis jau planuoja mano muzikinę karjerą ir aš tam neprieštarauju, juk esu dainininkė.
Renginiai, scena jūsų gyvenime nuo pat vaikystės. Kas šioje srityje jus taip žavi?
Kai manęs klausia, kiek metų esu pradirbusi renginių versle, man norisi sakyti, kad visą gyvenimą. Nuo pat mažens, kai tėvai repetuodavo prieš koncertus, aš ant scenos laiptų viską stebėdavau iš arti. Renginiai, scena man yra labai artimi dalykai ir žavi tuo, kad labai primena mano vaikystę. Aš visada stebėdavau, kaip viskas vyksta užkulisiuose, kaip yra grimuojami atlikėjai, kaip nešiojamas maistas svečiams, kaip vedėjai užkulisiuose repetuoja kalbas... Man visa tai tiesiog įaugę į kraują.
Organizavimo ir vadovavimo jausmą taip pat turiu nuo vaikystės. Būdama maža būdavau organizatorė, vadovautoja, nuo pat mokyklos laikų tekdavo organizuoti renginius. Todėl dabar, žengdama „MOMENTO“ žingsniais jaučiuosi tvirta.
Jautėte norą būti scenoje?
Ant scenos, šalia scenos, televizijoje, renginiuose… Aš tam sutverta!
Augote žinomų tėvų šeimoje, buvote nuolat matoma ir gal net stebima. Ar jautėte į jus nukreiptą dėmesį?
Iš artimos aplinkos – ar tai būtų mano studijų draugai, ar mokytojai, dėstytojai – dėmesį tikrai jaučiau. Išeidavo koks straipsnis apie mane, apie mamą, visada visi tai pastebėdavo. Tačiau palaipsniui prie papildomo dėmesio pripratau ir dabar man jis netrukdo.
Mano mama populiari ir žinoma yra labai seniai, tad esu pripratusi prie dėmesio, bet spaudimo ar negatyvo nejaučiu. Aišku, kartais tiesiog norėtųsi būti paprastesne, o ir iš karto persigalvoju, nenoriu būti paprasta, nesu paprasta, esu kas esu ir tuo didžiuojuos – jaučiu muziką, spalvas, stilių, skonį, gerą nuotaiką ir svarbiausia – meilę.
Žinomumas neatsiejamas ir nuo kritikos. Ar ją jautėte?
Dabar kritikos tikrai nejaučiu, anksčiau girdėdavau keletą apkalbėjimų. Bet jei kalba eina apie komentarus, tai aš jų tikrai neskaitau ir į juos niekaip nereaguoju. Niekam niekada nenorėjau įtikti nei išvaizda, nei kuo kitu – tiesiog stengiuosi būti savimi. Kas mane pažįsta – žino, jog nesu pilka mergytė, o aistringa, profesionalumą vertinanti moteris.
Ant scenos esate užlipusi su abiem tėvais – koks jausmas kartu muzikuoti su artimais žmonėmis? Ar vis dėlto geriau ant scenos būti vienai?
Su tėvais ant scenos jaučiu didelę atsakomybę, bet jaučiausi labai saugi. Jaudulys lipant ant scenos visada yra, bet lipdama ant scenos su jais žinojau, kad jei kas nutiktų ar suklysčiau, jie mane tikrai apsaugos, užstos ir palaikys.
Viena miniai nesu itin daug dainavusi. Man patinka scena, ant jos jaučiuosi gerai ir jaučiu esanti verta jos. Jau dabar gimsta idėjos, klausimas pasktino imtis priemonių.
Atsakomybę būti tėvų dukra jaučiate visada?
Taip – ar ant scenos, ar parduotuvėje, ar savo agentūroje. Tačiau manau, kad kiekvienas jaučia atsakomybę būnant kažkieno vaiku. Mano abu tėvai yra autoritetai ir yra labai gerbiami Lietuvos muzikos erdvėje, niekad nesinorėtų jų nuvilti. Tad atsakomybė visada lieka.
Žinoma, neišeinu į gatvę galvodama, kad esu Rositos Čivilytės dukra ir kad turiu kiekvieną žingsnį žengti labai atsargiai, tarsi po padidinamuoju stiklu. Gyvenimą gyvenu laisvai ir tikrai negaliu suvaldyti visų dalykų, kurie vyksta mano kelyje. Dabar – tai mano ir Karolio verslas, imamės jo aktyviai ir neabejodami, renginių organizavimas, tai mūsų aistra.
Iš kur atsirado jūsų meilė muzikai – ar tai tėvų įtaka ar vis dėlto pačios susidomėjimas?
Tikrai turiu įgimtas muzikines savybes, pati labai mėgstu muziką ir ja domiuosi. Be abejo, mano tėvų muzikavimas turėjo įtakos. Lankiau smuiko pamokas Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje – viskas mano gyvenime sukasi aplink muziką. Tad kartais tikrai susimąstau, iš kur tas polinkis (šypteli). Savo muzikiniame kelyje esu sutikusi žmones, kurie labia pritaria ir supranta apie ką mano muzika. Tiesa, dažnai ją sieju su seksualumu – man tai lygiaverčiai dalykai (šypsosi).
Į mamą esate panaši tiek balsu, tiek išvaizda. Sakykite, ar nebūna, kad judvi supainiotų?
Visada mus painioja (juokiasi). Turbūt nežinau žmogaus, kuris man nebūtų pasakęs, kad mūsų balsai nėra panašūs. Galbūt išvaizda mes šiek tiek skiriamės, bet mūsų balso tembrai, artikuliavimas yra identiški. Net mano senelis telefonu mūsų neskiria! Jei artimiausias žmogus neatpažįsta, tai panašumas tikrai yra.
Socialiniuose tinkluose neretai dalijatės nuotraukomis su mama. Koks ryšys sieja jus – galbūt panašios esate ir charakteriais?
Esame ir panašios, ir skirtingos. Aš esu truputį aštresnio charakterio, o mama su patirtimi yra vėsesnė. Aš esu degtukas – labai mėgstu veikti, organizuoti ir rengti.
Artimą ryšį palaikome tiek su mama, tiek su sese Patricija. Neseniai buvome išvykusios į Beyonce koncertą – ji mūsų pati mėgstamiausia atlikėja, tad puikiai praleidome laiką ir džiaugėmės kompanija. Socialinių tinklų nemėgau, bet dabar jaučiu pasitenkinimą, nes esu įdomi žmonėms, tai jaučiu.
Kaip ryšys su tėčiu – ar pakankamai laiko su juo praleidžiate?
Su tėčiu matomės rečiau, bet tikrai susitinkame, o mintyse – kasdien. Tačiau labiau panaši į mamą esu. O labiausiai į save!