Jos įrašas sukėlė didelę diskusiją – dalis žmonių nesuprato ilgo žindymo, o kiti palaikė moterį, pasidalindami savo patirtimis. Tarp kritikų buvo teigiančių, kad ilgalaikis žindymas nėra reikalingas, o kai kurie komentarai buvo pašaipūs.
Rašytoja vėliau išreiškė nusivylimą dėl negatyvių reakcijų ir kritikavo komentarus. Ji teigė, kad ilgalaikis žindymas yra natūralus ir naudingas vaikams, skatindama kitas motinas neklausyti negatyvių nuomonių ir žindyti, jei mano, kad tai tinkama jų vaikams.
„Kai pasakau, kad žindau 9 metus kai kurie žmonės būna šoke, nes pagalvoja, kad tiek laiko žindau vieną vaiką. Iš tiesų vieną po kito žindau tris. Pirmiems dviems leidau atprasti patiems ir tai nutiko dukroms sulaukus ~3 metų.
Su trečiu vaiku jaučiuosi pervargusi, todėl ėmiausi jį atpratinti anksčiau. Na, tas „anksčiau“, tai jam lapkritį bus 3, bet atpratinimo procesą pradėjau dar birželį.
Sekėsi sunkiai. Pati verkiau, gailėjau jo. Sakiau „ne“, paskui suskydau, vėl žindžiau, nes pagailo. Dabar jau nebežindau nei naktį, nei dieną, nei užsigavusį, bet dar liko žindymas kokią 1 min prieš miegą. Ir kelis kartus per dieną vyksta va tokios derybos, kurios mane labai vargina, bet matau, kad liūdi ir vaikas.
Dabar žinau, kad prieraišios tėvystės palaikytojoms iškart bus gaila vaiko, o apie ją negirdėjusioms – gaila manęs ir iš viso kas čia per nesąmonė iki 3 metų žindyti?
Žodžiu, niekam neįtiksiu ir nesitikiu. Darau kas geriausia mano vaikams, o jiems šiuo metu geriausia turėti laimingą ir pailsėjusią mamą“, – jautriu įrašu dalijosi V. Rykštaitė.
Pasakė, kiek laiko rekomenduojama žindyti kūdikį
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams akušerė Agnė Škudienė papasakojo, kiek laiko yra rekomenduojama žindyti kūdikį bei pasidalino kita naudinga informacija šia tema.
Pasak akušerės A. Škudienės, skirtingos organizacijos pateikia šiek tiek skirtingas rekomendacijas. „PSO rekomenduoja išimtinį žindymą iki 6 mėnesių, o vėliau pradėjus primaitinimą – tęsti žindymą bent iki 2 metų arba tol, kol tai yra priimtina mamai ir vaikui“, – aiškina specialistė.
Tuo tarpu Europos pediatrų asociacija „leidžia“ pradėti primaitinti nuo 4 mėnesių, tačiau taip pat nenustato konkrečios ribos, iki kada reikėtų žindyti.
Įdomu tai, kad ilgalaikį žindymą rekomenduoja ir odontologai. Remiantis žmogaus biologija, mes, kaip žinduoliai, natūraliai žindome tol, kol jaunikliams pradeda keistis pieniniai dantys į nuolatinius.
Žindymas turi daugybę privalumų tiek vaikui, tiek mamai. Pasak akušerės, motinos pienas yra idealiausias maistas kūdikiui, nes jis gaminasi „pagal individualų užsakymą“. Pieno sudėtis kinta pagal vaiko poreikius: jis gali būti skirtingas sergančiam kūdikiui, ištroškusiam ar net alkanam vaikui.
Be to, žindymas mažina lėtinių ligų riziką ateityje. Odontologijos požiūriu, žindymas padeda stiprinti burnos ir žandikaulio raumenis, formuoti taisyklingą sąkandį.
„Žindymas yra naudingas ir motinai. Žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu bei osteoporoze. Žindymas taip pat svarbus emociniam ryšiui tarp motinos ir vaiko formuoti“, – pabrėžia A. Škudienė.
Kiek kartų per dieną reikėtų žindyti kūdikį?
„Pirmuosius šešis mėnesius, kai kūdikis maitinamas tik motinos pienu, rekomenduojama jį maitinti bent 8–12 kartų per parą. Tai užtikrina, kad kūdikis gautų pakankamai maisto ir motinos pienas būtų gaminamas tinkamu kiekiu“, – teigia akušerė.
A. Škudienė paaiškina, kad pirmieji alkio požymiai yra subtilūs: čepsėjimas, liežuvio kaišiojimas ar galvos sukimas, kai kas nors liečia skruostą. Jei šie ženklai ignoruojami, kūdikis tampa neramus ir gali pradėti verkti, kas jau rodo, kad jis yra labai alkanas.
Ar kūdikis gauna pakankamai pieno, gali parodyti keli požymiai: „Svarbiausia stebėti sauskelnes – jei kūdikis pakankamai šlapinasi ir tuštinasi, taip pat gerai auga jo svoris, tai paprastai reiškia, kad pieno pakanka.“
„Pirmasis iššūkis, su kuriuo dažnai susiduria motinos – tai skausmingi speneliai ar net jų pažeidimai“, – sako A. Škudienė.
Ji pabrėžia, kad žindymas neturėtų būti skausmingas. Jei žindant skauda, būtina patikrinti, ar kūdikis taisyklingai apžioja krūtį. Dar viena dažna problema – nepakankamas kūdikio svorio augimas, kuris taip pat dažnai būna susijęs su netinkamu krūties apžiojimu.
Kietą maistą rekomenduojama pradėti įvesti nuo 4–6 mėnesių, atsižvelgiant į vaiko vystymąsi. Svarbu, kad kūdikis gebėtų sėdėti savarankiškai ir laikyti galvą, taip pat turi būti išnykęs refleksas liežuviu stumti maistą iš burnos. Taip pat svarbu, kad kūdikis domėtųsi maistu ir bandytų jį siekti.
Kalbant apie pirmuosius maisto produktus, egzistuoja skirtingos metodikos: nuo trintų košių iki maisto gabaliukų, kas leidžia vaikui pačiam tyrinėti ir valgyti („Baby-led weaning“).
Kada žindymas nėra rekomenduojamas?
Yra situacijų, kai žindymas nėra galimas. Retai, bet tai gali būti dėl mamos ligų (pavyzdžiui, ŽIV, aktyvios tuberkuliozės, herpes infekcijos ant krūties) arba vaiko genetinių sutrikimų, dėl kurių jis negali žįsti. Tokiais atvejais rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu arba donoriniu pienu.
Akušerė primena, kad žindymas yra moters pasirinkimas. Jei moteris nusprendžia nežindyti arba nutraukti žindymą anksčiau, tai yra jos teisė, tačiau dažnai moterys nutraukia žindymą dėl laiku nesuteiktos tinkamos pagalbos.
Jei žindymas neįmanomas, pirmiausia rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu.
„Jei nepakanka nutraukto pieno arba jis nėra prieinamas, antrasis pasirinkimas yra donorinis pienas. Lietuvoje Motinos pieno bankai veikia Santaros ir Kauno klinikose“, – aiškina akušerė.
Jei nei vienas iš šių variantų nėra prieinamas, galima maitinti kūdikius specialiais pieno mišiniais.
