„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbino Dalia Ruplėnienę. Su dviem vaikais – paaugle dukra Marija ir vyresniuoju sūnumi Domantu likusi Dalia iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą. Išskirtiniame interviu moteris pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, juk kartu nugyveno kone trisdešimt metų, tačiau ilgainiui netektį ji prisijaukino.
„Daug žmonių patiria netektį, ta netektis kaip ir lieka arba integruojasi. Arba tu pasiliksi tame skausme, arba eisi, tai aš tiesiog einu. Tai jau buvo, aš daug metų „nebesifiksuoju“ į tai“, – atvirauja Dalia.
Daugiau nei aštuoniolika metų holodinamiką praktikuojanti Dalia tikina, kad būtent ši veikla padėjo priimti skausmą, liūdesį ir jį išgyventi iki dugno.
„Aš gyvenu gyvenimą, ten kur teka gyvenimas – nėra tų juodų minčių „kaip viskas blogai“ ar „kaip viskas buvo“, taip, buvo, bet praėjo laikas ir aš išgyvenau tą netektį. Pamenu, visus išgyvenimo procesus dalijausi su visa Lietuva, vėliau galvojau, kam man šito reikia, ką aš čia darau, bet dabar suprantu, kad tai buvo mano prevencija kitiems parodyti su kuo jie susidurs“, – įsitikinusi moteris.
G.Ruplėno našlė prisipažįsta, kad iš netekties ji stengėsi mokytis: „Kai įvyksta netektis, nori, nenori, tu išgyvensi. Nekreipti dėmesio juk negali, liūdesys, vienatvė, pasimetimas vis vien tave užpuls. Nors tu žinok visas gyvenimo tiesas, vis vien su tuo susidursi.“
„Mirtis yra vienas iš stipriausių mokytojų šitoje žemėje. Ji man suteikė be galo daug stiprybės, nes kiekviename skausme, kiekvienoje kančioje slypi didžiulė jėga, kuri skirta būtent tam, kuris šiuos jausmus patiria. Aš tą galiausiai supratau ir priėmiau mirtį kaip labai svarbią pamoką.
Juk kai įvyksta artimo žmogaus netektis ar bet kokia kita netektis – turto, darbo, santykių, esi priverstas visa tai išgyventi. Tiesiog nėra kitos išeities. Galbūt užeina tos silpnumo akimirkos, bet paskui vėl turi susiimti“, – nuoširdžiai sako Dalia.
Po G. Ruplėno išėjimo į amžinybę moteris daugiausia susikoncentravo į darbą, nes turėjo pasirūpinti vaikais ir namais. Anksčiau galėjusi sau leisti dirbti mažiau ar net visai nedirbti, našle tapusi Dalia nebeturėjo kito pasirinkimo. Visgi holodinamikos praktikos, susitikimai su žmonėmis jai padėjo ir pačiai greičiau atsitiesti.
„Aš visa savo esybe pasinėriau į mylimą veiklą. Kadangi labai mėgstu bendrauti, stengiausi kuo daugiau prisiimti klientų. Ir nuoširdžiai galiu pasakyti, kad per dvejus metus po Gintaro išėjimo aš padariau daugiau, negu buvau padariusi per dešimt metų iki tol“, – sako Dalia.
„Tas žmogus, kuris gali kalbėti apie savo jausmus ir to nebijoti yra labai stiprus. Reikia išgyventi tą kančią, nesustoti, pasiimti iš ten jėgą. Kiekviename skausme yra tau skirta jėga“, – atvirauja moteris.
Interviu su D. Ruplėniene žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt laida, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
