Neseniai Lietuvos piliete tapusi moteris prisipažino, kad dukrą ir du sūnus auginti nėra lengva, tačiau vaikams stengiasi suteikti laisvę, o pati būtų jų geriausia draugė.
Visi vaikai – skirtingi
„Kai augini vienturtį vaiką, jis užauga kitoks, nei augdamas su daugiau brolių ar seserų. Taip pat tie, kurie augina vieną vaiką, sako, kad tai yra labai sunku, tačiau, kai turi daugiau vaikų viskas gaunasi natūraliai, o ir pats stengiesi prisitaikyti.
Savo vaikams taikau skirtingas taisykles, nes jų amžius skiriasi. Vienam reikia daryti namų darbus, mažesniems tvarkytis kambarius, dalytis tarpusavyje, visus vaikus auklėju skirtingai“, – pasakojo moteris.
Eskedar prisipažino, kad jos vaikai – skirtingi: „Charakteriai išryškėja būnant už namų ribų, svečiuose. Kai jie būna namuose, atrodo, kad kovoja vienas prieš kitą, žinoma, tai suprantama, nes namai – jų saugumo uostas. Tačiau, kai būname svečiuose viskas – kitaip, vienam įdomiau sportas, kitam šokiai, trečiam muzika ir knygos.
Mano geriausia draugė yra trijų vaikų mama ir matau, kad jos vaikų charakteriai taip pat skirtingi. Kai mūsų vaikai susitinka, matau, kad susiburia į grupes.“
„Mano vaikai daugiau sutaria tarpusavyje, kai nesu šalia. Jei esu su jais prasideda kova dėl dėmesio. Kai būname svečiuose, mano draugai stebisi, kad vaikai yra ramūs, bet iš tikrųjų namuose viskas kitaip“, – juokėsi Eskedar.
Stengiasi suteikti laisvę
Eskedar namuose laikosi taisyklių: „Stengiuosi vaikams paaiškinti, kad kas yra namuose, tas yra mūsų visų, kad reikia dalintis. Vaikai dažniausiai dalijasi su draugais, bet ne su broliu ar sese, nes jie nuolatos konkuruoja tarpusavyje. Viskas mano šeimoje pavyksta natūraliai. Vaikus auklėju taip, kaip gyvenu. Jie iš manęs paima daugybę dalykų, bendravimą, draugystę žmonių vertinimą, tuos dalykus, kuriuos aš atsinešiau iš vaikystės.
Man labai svarbu žinoti, kur yra mano vaikai ir su kuo jie bendrauja. Suteikiu jiems galimybę savo draugus pasikviesti į svečius, taip aš galiu pažinti vaiką supantį ratą. Jei aš vaikams nesuteiksiu laisvės ir nepasitikėsiu jais, jie pradės nuo manęs viską slėpti ir galbūt nueis blogu keliu.“
13 metų Lietuvoje gyvenanti Eskedar Lietuvą vadina savo namais, tačiau jos vaikai vis dar svarsto, kokią šalį rinksis ateityje: „Vyresnieji apie mano tėvynę nekalba, bet buvo laikas, kai mano jauniausias sūnus buvo neapsisprendęs, kur gyvens. Vieną rytą nubudęs jis nustebino mane pasakęs „žinai, mamyte, aš nežinau, kur noriu gyventi“. Tada juokiausi ir raminau jį, kad jis gali gyventi, kur tik nori, svarbu pasirinkti tokį darbą, kuris suteiks jam laisvę keliauti. Aš neriboju vaiko fantazijos, noriu, kad jie būtų laisvi ir užtikrinti, kad įmanoma viską pasiekti.“
Trijų vaikų mama prisipažino, kad savo atžaloms kartais būna ir griežta: „Bet stengiuosi būti ir draugiška. Mes galime iki vėlaus vakaro žaisti stalo žaidimus, nesu nubrėžusi ribų bendravime su vaikais. Tai yra mano vaikai, tačiau tai nėra mano nuosavybė. Aš auginu nepriklausomus žmonės, kurie užaugę eis savu keliu. Mano paskirtis šiame gyvenime – užauginti gerą žmogų.“
