Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu.
Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių. Verslas veikia dar neilgai: kiek ilgiau nei metai. Kepyklą įkūrusios sesės pasakoja, kad maisto produktų brangimas, infliacija palietė ir jų kepamą duoną.
„Elementariausias pavyzdys – mūsų firminė forminė duona praeitais metais kainavo 1,10 euro. Šiais metais – 1,55 euro. Visos žaliavos pabrango dauguma apie 100 procentų, ypač pabrango aliejus ir cukrus – 150 procentų. Miltai apie 100 procentų. O visos kitos likusios žaliavos apie 50 procentų“, – teigia kepyklos savininkė Akvilė.
Tam, kad išsilaikytų, verslas brangina savo produkciją, stengiasi taupyti.
„Elektros kainos pakilo nuo 30-ies iki 40-ies procentų, tikiuosi nebekils, sustosim ties čia ir situacija tiktai gerės. Pats pagrindinis dalykas tai apšvietimo sumažinimas ir jo nenaudojimas. Anksčiau naudodavom šviesas vienoje pusėje ir kitoje, dabar sumažinome. Jeigu anksčiau galėdavome galbūt sau leisti pustuštę indaplovę įjungti, dabar ji visą laiką bus prikrauta“, – pasakoja kepyklos savininkė Gedvilė.
Kainos kyla ne tik šioje kepykloje. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija lieka didelė lapkritį siekė beveik 23-is procentus. Tačiau ji, nors ir nedaug, bet mažėja jau porą mėnesių iš eilės.
Ekonomistai dėmesį atkreipia į mėnesinę infliaciją. Per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje pakilo labai nedaug, vos 4-iomis dešimtosiomis procento.
„Kainų augimas išsikvepia – tam yra labai daug išorinių priežasčių. Tai yra atpigusios žaliavos, atpigęs transportavimas iš Kinijos į Europą. Net ir energijos išteklių kainų stabilizavimas, visa tai jau pradeda atsispindėti ir galutinėse vartojimo kainose“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Gali būti ir taip, kad artimiausioje ateityje pasitaikys mėnesių, kai kainos ne kils, o trauksis.
„Jeigu degalai dar pakristų iki mėnesio pabaigos, galbūt yra tikimybė pamatyti tą mėnesinę defliaciją, gruodžio mėnesį. Jeigu degalai ar kiti energetiniai energetiniai produktai nesubrangs vasarį, tikėtina, kad vasarį vėl yra daug šansų pamatyti tą mėnesinę defliaciją“, – kalba „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Labiausiai per metus brango prekės, paslaugos, susijusios su būstu, vandeniu, elektra ir kuru – daugiau nei 50-ia procentų. Po to seka maisto ir produktai ir nealkoholiniai gėrimai, kurių kainos per metus pakilo daugiau nei trečdaliu.
Ką apie šiuo metu vyraujančias kainas mano kalbinti gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Pažiūrėkit, kokios kainos. Algos tai nė... Kasdien. Niekas nežiūri. Kasdien kainos kyla ir kyla. Nes nežinau, kaip čia gyvenimas.“
„Pirmą kartą tai nusistebėjau, kai pirkau duoną. Čia tas produktas, be kurio žmonės negali pragyventi. Prieš tai pirkdavom tą, ką norėjom valgyti, dabar žiūrim, kur yra akcija.“
„Sunku visą mėnesį ištempti. Ir mokesčiai, ir maistas. Mašinai, va, reikia pasiremontuoti ir kuro užsipilti.“
„Sunku, bet ką darysi, sukti reikia, gyvas į karstą nelysi.“
„Visą laiką mes verkiam. Visą laiką mes sakom, kad viskas brangu, bet šventės būna visada turtingos. Ar ne taip?“
Gyventojų ekonomistų prognozės apie mažesnes kainas kol kas neguodžia. Daliai žmonių pikta, kai tie patys maisto produktai užsienio valstybėse pigesni: „Aš gyvenu Estijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje dirbu, Estijoje gyvenu, ten lietuvišką produkciją perku pigiau. Kažkur tai 10–15 procentų. Ten 500 leisdavau maistui, tai Lietuvoje prieš išvažiuojant į Estiją, iki 800 eurų.“
Ekonomistai pasakoja, kad maistas Lietuvoje brangesnis nei užsienyje dėl įvairių priežasčių: kartais didesnę kainą lemia kitokia mokesčių suma, skirtingos žaliavų kainos, kartais tiesiog verslininkų noras uždirbti daugiau.
„Kava, kaip gaminys, brango Lietuvoje 40 procentų. Viena didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje. Klausimas, ar mes perkam, importuojam per brangiai kavą ir kavos produktus, ar tiesiog mums kaip pirkėjams yra siūloma kava per brangiai, nes mes už tiek mokam. Ar lenkai sugeba pigiau užsipirkti kavos, nes tai yra visai kiti perkami kiekiai, mes gal nesugebam pigiai kavos užsipirkti“, – tvirtina T. Povilauskas.
„Įmonės išlaiko aukštą pelningumo lygį, tai tikėtina, kad visus kaštus permeta didžiąją dalimi ant vartotojų“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Paklausa neatslūgo. Paklausa Lietuvoje išliko labai stipri, nes gyventojų skaičius padidėjo 2 procentais. Vartotojų buvo daugiau, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per 15-a metų. Atlyginimų augimas buvo spartus, lūkesčiai geri. Tokioje aplinkoje puiki terpė kainų didinimui. Tas periodas jau baigėsi“, – sako N. Mačiulis.
Pasak ekonomistų, situacija keičiasi: maisto žaliavos po truputį pinga. Tiesa, gyventojai skirtumus parduotuvėje jausti pradės dar ne greit.
„Jeigu šiandien kažkas pasikeitė, galutinis tas rezultatas lentynoje matytųsi į abi puses: ir pigimo, ir brangimo atveju prasisuka iki 3 mėnesių. Aišku, gali mažiau, bet iki 3 mėnesių“, – aiškino „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Verslo apklausos piešia priešingas tendencijas. „SEB“ banko atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių žiemos mėnesiais planuoja kelti savo prekių ir paslaugų kainas dėl didėjančių veiklos sąnaudų.
