Skriejantį žalsvą meteorą įamžino Lietuvos dangaus stebėtojai vakar apie 11-ą valandą vakaro netoli Salantų. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas aiškina, kad šis šviesus didelės masės meteoras vadinamas „bolidu“.
Jį krentant lydi ugnies kamuolys bei ilgas dūmų pėdsakas. Tokie meteorai sužimba 90-120 km aukštyje, kartais sprogsta atmosferoje. Meteorų srautas reiškiasi nuo gruodžio 14-osios iki vasario 14-iosios, tačiau pastebėti jį nelengva, nes per valandą galima pamatyti daugiausia 4 meteorus. Pasak Vaiškūno, ilgos žiemos naktys – puikus laikas stebėti tokius dangaus reiškinius.
„Mes gyvename Lietuvoje, kur palankiausias laikas kaip tik yra dabar. Dabar, jeigu tik bus giedros naktys, itin ryškus dangus. Visi reiškiniai danguje geriausiai matomi“, – sako J. Vaiškūnas.
Šiuo metu naktys pačios ilgiausios, jų trukmė siekia 17-a valandų. Dienos trumpiausios iki 7-ių valandų. Būtent tada fiksuojama žiemos saulėgrįža, tai yra diena metuose kuomet Saulė pasiekia minimalų aukštį virš horizonto. Trumpiausios diena ir ilgiausia naktis.
„Iš esmės tai yra kalendoriaus pagrindas, saulėgrįžos, lygiadieniai. Stebėdami saulė kelią sukūrė kalendorių ir šiandien mes naudojamės saulės kalendoriumi“, – kalba J. Vaiškūnas.
Eiliniam Lietuvos gyventojui, nežinant tikslios saulėgrįžos datos, pastebėti šį reiškinį sudėtinga. Beveik visą savaitę nuo gruodžio 19-osios nakties trukmė keičiasi labai nežymiai. Dėl to dažnas žmogus vėl ilgėti pradedančias dienas sieja su didžiausiomis metų šventėmis.
„Rytoj keliomis sekundėmis diena bus ilgesnė, o per šventąsias Kalėdas minutė, minutė nakties jau bus įveikta. Kadangi senovėje neturėjo tikslių prietaisų, tai negalėdavo trukmę išmatuoti gerai, tai jie dar keletą dienų palaukdavo, kad jau aiškiai pradeda diena ilgėti, ir švęsdavo šventąsias Kalėdas“, – pasakoja etnologas Libertas Klimka.
„Sausio 6-ą dieną, kitų metų. Mes turėsime 15-a minučių ilgesnę dieną. Liaudyje sakoma, kad diena pailgėja per gaidžio žingsnį, šito žmonės labai laukdavo, tada, kai nebuvo lempų, šviesų, patogumų, kuriuos mes turime šiandien“, – kalba J. Vaiškūnas.
Saulėgrįžą supa tradicijos ir legendos. Pati žymiausia istorija apie baltą elnią devyniaragį, kuris išbėga per saulėgrįžą, ir sugrįžta per Kalėdas.
„Nuo senų senovės žmonės sakydavo, kad saulę atneša elnias devyniaragis ant savo ragų. Tai labai archaiškose dainose apdainuotas tas elnias. Devyniaragis elnias todėl, kad senovėje savaitė trukdavo devynias dienas, tai yra dar iš mėnulio kalendoriaus palikimas“, – teigia L. Klimka.
„Kaip žemės gyvenimas priklauso nuo dangaus, nuo saulės, tai buvo kuriami pasakojimai, kurie šitą ryšį pagrindžia, mitologiniai pasakojimai pagrindžia, kodėl saulė apsigręžia, kodėl pradeda ryškiau šviesti. Šiandien turime mokslinius paaiškinimus, tada buvo mitiniai paaiškinimai“, – sako J. Vaiškūnas.
Ilgiausiomis žiemos naktimis anksčiau stodavo ne tik saulė horizonte, bet ir visi darbai. Žmonės pramogaudavo.
„Būdavo žaidimas, jį vadina „Žalgčiu“. Tai mitinė būtybė, kuris susirenka iš merginų ar akrelę, ar karolius, kuriuos paskui reikia išpirkti, o išpirkti reikia dainuojant ir nesijuokiant. Ten kažkokia mitinė būtybė, kuri įkalina saulę“, – pasakoja L. Klimka.
„Visas advento metas ir yra toks metas, sustoti, atsikvėpti. Jau turi būti visi didieji darbai palikti, tiktai tomis paskutinėmis dienomis paskutinius sudeda, bet jau didelių darbų ir nedarydavo. Žmonės darydavo didelį darbą judriuoju metu, o tada ilsėdavosi ilgokai, nuo Kalėdų iki Velykų“, – sako etnologė Gražina Kadžytė.
Po žiemos saulėgrįžos seka vasaros, kuri fiksuojama prieš pat Jonines birželio 21 arba 22 dieną.
