Politologai sako, kad tokios vienadienės akcijos yra bergždžios politiniame kontekste.
Nešini plakatais „Lašas po lašo nuodai ir Nemuną nudažo“, „Prisiimkite atsakomybę už Nemuno nuodijimą“, „Kiek dar truks BBD“ žaliųjų partijos atstovai žeria priekaištus Kauno valdžiai, kad ši dešimtmečiais nesirūpina kaip suvaldyti Nemuno taršą, kuri plūsta iš buvusios geležinkelio pabėgių mirkymo gamyklos Žemuosiuose Šančiuose.
Visa žemė ten persisunkusi itin kenksminga skalūnų alyva. Ir iliustruodami tai protestuotojai po savivaldybės langais apsipila į naftos produktus panašia klampia mase.
„Tie teršalai gali kauptis žuvų riebaliniame sluoksnyje, jie sunkiasi į augmeniją, kurią ėda kiti gyvūnai, tai žmogus nėra kažkur nuošalyje, jis yra ekosistemų centre ir kenkdami gamtai mes darome žalą tik sau, ir kuo ilgiau atidėliojam, ir tuo brangiau kainuoja, ir šiuo metu ir ateityje tarša“, – kalba Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Tarša šioje Nemuno vietoje gyventojus piktina ir tarnybas šokdina jau gausybę metų, bet aštriau į tai sureaguoti ekologines idėjas kelianti partija nusprendė tik, kai atėjo rinkimai.
„Gerai gatvių tvarkymas, bet tai čia ne pagrindinis prioritetas, yra daug dalykų, kur savivaldybė turi tvarkytis“, – tvirtina Lietuvos žaliųjų partijos narys Kęstutis Gumbrys.
„Bėda tame, kad tie teršalai teka pastoviai, tai besitęsiantis procesas, mes nekalbam, kad išsiliejo, surinkom... Teka visą laiką ir nieko nėra daroma, tai čia ir yra blogiausia, manau“, – tikina Lietuvos žaliųjų partijos narys Tada Šlekys.
Politologai sako, kad tokiu protestu ši politinė jėga esą bando tapti bent tiek matoma prieš būsimus savivaldos tarybos ir mero rinkimuose.
„Tie mūsų ekologai miega letargo miegu ir toks jų atėjimas, trumpalaikis pasirodymas, jis veikiau verčia galvoti apie politikavimą, norą kažkam pasitarnauti negu realų veikimą. Aišku gaila, kad seniausia partija ir tikrieji žalieji Lietuvoje merdi ir faktiškai mes jų nematom“, – komentuoja politologas Bernaras Ivanovas.
Anot politologo, rimtos politinės diskusijos baigia išnykti. O esą įvairiausių trumpalaikių akcijų atrakcijų ir išsišokimų artėjant rinkimams tik daugės.
„Tai mūsų iškreipto politinio landšafto, politinio cirko dalis, o, kita vertus, norėtųsi, kad to nebūtų, nes brandi politinė kultūra tokių formų nenumato“, – sako B. Ivanovas.
Kauno valdžia tikina, kad protestuotojai pasirinko ne tą adresatą. Esą teritorija, iš kurios veržiasi teršalai, nepriklauso savivaldybei. Tai trijų savininkų nuosavybė. Bet būtent savivaldybei tenka leisti pinigus likviduojant jos padarinius.
„Mes prižiūrime įrengtus šulinukus, nuolat išsiurbiame ten susikaupusius teršalus, tai konkretūs darbai, bet tokiai taršai yra per mažos priemonės. Tai savivaldybė jau seniai beveik 10 metų bando susodinti tų sklypų savininkus už vieno stalo ir, galima pasakyti, kad šiek tiek pavyko“, – teigia aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Aplinkosaugininkai užterštų teritorijų sklypų savininkams yra nurodę parengti jų tvarkymo planus. Tačiau kol kas tai yra padariusi tik „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė įmonė. Kiti du savininkai dėl to bylinėjasi teismuose.
Gelbėjimosi ratą meta Aplinkos apsaugos departamentas – už 100 tūkstančių Juozapavičiaus prospekte ketina įrengti specialią požeminę sienelę iš boninių užtvarų, kurios sugertų teršalus ir neleistų jiems patekti į Nemuną. Deja, plačiau pakomentuoti šios idėjos TV3 Žinioms departamento atstovai nerado laiko. Išplatintame pranešime jie teigia, kad darbai prasidės vasario viduryje.
