Konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad svarstymai Seime bus nelengvi, liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad kai kurie pokyčiai reikalingi, tuo metu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas mano, kad lūkesčiai viešojoje erdvėje yra didesni negu galimas rezultatas.
Anot J. Razmos, būtų gerai, kad už mokesčių įstatymų pataisas balsuotų „bent šiokia tokia dalis opozicijos“. Jo teigimu, svarbiausia sutarti, jog esant abejonių dėl vieno ar kito projekto Seime būtų pritarta pateikimui ir būtų pradėtos diskusijos.
„Norėčiau įsivaizduoti darnų balsavimą pateikimo stadijoje, o kuo diskusijos baigsis, dabar sudėtinga pasakyti“, – BNS sakė J. Razma.
Jis pripažįsta, kad procesas bus nelengvas, nes koalicijos partnerės – liberaliosios partijos – labai jautriai žiūri į bet kokį mokesčių padidinimą.
„Su tokia koalicija nėra paprasta kalbėti apie mokestinius pakeitimus, nes nepasiūlys finansų ministrė tokios reformos, kur būtų tik mokesčių mažinimas. Tose vietose, kur bus didinimas kažkoks, ir prasidės mūsų sudėtingumai“, – aiškino J. Razma.
J. Razma, be kita ko, sutinka, kad 2024 metų Seimo rinkimai darys įtakos mokesčių pertvarkos svarstymui, bet, anot jo, „nuoširdžiai diskutuojant“ yra galimybė priimti tam tikrus kompromisinius sprendimus: „Dalinę reformą galėčiau įsivaizduoti“.
J. Razma įsitikinęs, kad prieš atnešant į Seimą mokestinį paketą, valdantieji jį dar turėtų aptarti.
V. Mitalas sako, kad mokesčių paketo sėkmė priklausys nuo Vyriausybės pozicijos ir pokalbių koalicijoje, nes nuo rugsėjo pabaigos, kai ji buvo pristatyta valdantiesiems, daugiau jokių diskusijų nevyko.
„Metas būtų pradėti diskusijas. Mūsų siūlymas būtų turėti bendrą koalicijos partnerių pasitarimą, išgirsti visiems visų nuomones, pasikeisti nuomonėmis, kur mes matome, kad nėra jokių papildomų klausimų ir galime eiti į priekį, o kur jų kažkam atsiranda“, – BNS sakė V. Mitalas.
Jis pabrėžė, kad diskusijas būtų geriau pradėti anksčiau negu paketas bus pristatytas į Seimą.
„Net ir tada (per pirmą pristatymą valdantiesiems – BNS) buvo matyti, kad tuos pokyčius pavadinti mokesčių reforma iš didžiosios R yra sunku, nes apima tik keletą elementų ir jie patys nėra labai reformatoriški ar radikalūs, nors, mano požiūriu, jie labai logiški, bet ar jie visi bus svarstomi toliau, ar kažkurie ir kurie, jokių žinių nuo to rudens pristatymo neturiu“, – pridūrė V. Mitalas.
Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į netinkamą lūkesčių valdymą: „Jaučiu, kad viešojoje erdvėje lūkesčiai yra didesni negu, mano spėjimu, gali būti rezultatas“. Pasak V. Mitalo, „laisviečiai“ pritartų idėjai į vieną krepšelį sudėti žmogaus per metus gaunamas visų rūšių pajamas ir jas apmokestinti vienu tarifu.
V. Mitalas remia investicinės sąskaitos įvedimą, tačiau dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio jis siūlo Vyriausybei „pamatuoti daugiau negu 9 kartus“.
Pasak jo, paskolas už būstą mokantys žmonės jau moka daugiau palūkanų, todėl „politiškai dar ant viršaus jiems uždėti NT mokestį būtų sudėtingas veiksmas“.
E. Gentvilo žiniomis, valdantiesiems anksčiau pristatyti siūlymai jau yra pakoreguoti ir tikisi su partneriais juos aptarti dar iki kovo 10-osios, kai prasidės Seimo pavasario sesija. Pokyčius parlamentaras vadina „subrandintais Vyriausybėje“ ir pripažįsta, kad jų poreikis yra – tą pripažįsta ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Pasaulio bankas, ir Lietuvos bankas.
„Pokyčiai kai kur reikalingi“, – BNS teigė E. Gentvilas.
Pasak jo, pakeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip nuo 2024-ųjų liepos arba 2025 metų sausio.
Opozicija baiminasi „buldozerio“, abejoja valdančiųjų politine valia
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovas, Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis įsitikinęs, kad delsdami paviešinti būsimus mokesčių pertvarkos siūlymus valdantieji laukia paskutinės minutės, nes žino, kad opozicija jiems nepritars.
„Specialiai slepia, kad neaptarinėtume, kad anksčiau laiko neišpeiktume (...) Kad neišplėšytume į gabalus tos reformos, kad būtų kuo trumpesnis laikotarpis ir kad būtų mažiau neigiamų diskusijų“, – “, – BNS teigė jis.
Anot parlamentaro, logiškiausias žingsnis būtų reformą atnešti kadencijos pradžioje, o dabar jau pavėluota. Todėl jis neatmeta, kad pakeitimai gali būti patvirtinti „buldozeriu“.
Kitas Biudžeto ir finansų komiteto narys A. Butkevičius sukritikavo NT mokestį, nes numatyta jo išimtis skatins žmones ieškoti landų.
„Jeigu šeima turi tris keturis butus, nes investavo į NT, žmogus visada prisiregistruos mažiausią vertę turinčiame bute, o gyvens brangiausiame“, – svarstė A. Butkevičius.
Pasak jo, nereikia skubėti ir dėl kitų mokestinių įstatymų projektų.
„Matėme, kad ketvirtą (praėjusių metų BNS) ketvirtį ekonomikos lėtėjimas buvo. Tai reikėtų žiūrėti, kaip bus šiemet. Manau, kad pavasarį, jeigu bus pateikti projektai, sukels daug emocijų. Visi tikėjosi, kad bus pateikta po metų (antraisiais kadencijos metais – BNS), pernai galėjome išdiskutuoti, neskubėti ir būtų buvę galima priimti šį kovą-balandį“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Vis dėlto jis teigė abejojantis, ar Vyriausybė pateiks įstatymų pakeitimus iki jos kadencijos pabaigos – bus teisinamasi užsitęsusiu karu Ukrainoje, ekonomikos neapibrėžtumu: „Iš to didelio laukimo bus mažai naudos arba visiškai diskusija neįvyks“.
A. Butkevičius sutiktų, kad būtų pertvarkytas darbo pajamų apmokestinimas, didėtų realios žmonių pajamos. Jis sakė remsiąs valdančiųjų iniciatyvą peržiūrėti lengvatas įmonėms, jeigu jos viršys dabar nustatytą 300 tūkst. eurų apyvartos ribą.
„Tada įmonės nebesistengia didinti pajamų, jų našumas nedidelis, steigia kitais vardais kitas įmones. Investicinė sąskaita bus atnešta, bet tai nemokestinis projektas“, – teigė A. Butkevičius.
Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad tai tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma.
„Tai tiesiog mokesčių pakėlimas. Tai vadinti reforma liežuvis nepakiltų. Mes laukiam tokio produkto, kuris darbo mokesčius sumažintų. Kad taip būtų, nė iš vienio valdančiojo negirdėjau. Kai slepia, dažniausiai slepia blogas naujienas“, – tvirtino jis.
V. Gapšio teigimu, ir patys valdantieji neslepia nesitikintys mokestinės sistemos pertvarkos sėkmės.
„Ji slepiama iki savivaldos rinkimų tam, kad nesupykdytų rinkėjų ir nepraloštų daugiau nei tikisi dabar. Patys valdantieji nedrįsta išnešti, nes jaučia, kad gresia katastrofa“, – BNS kalbėjo jis.
Finansų ministerija būsimus reformos apmatus pradėjo rengti iš karto po 2020 metų rinkimų – 2021 metų vasarį subūrė ekspertų Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę ir svarstė, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Pernai mokestinių pakeitimų paketo ministerija nepateikė motyvuodama dideliu geopolitiniu ir ekonominiu apibrėžtumu, kilusiu prasidėjus karui Ukrainoje.
