Kurjeriai tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą dėl naujo apmokėjimo modelio, pagal kurį darbdaviai nuvažiuotą atstumą pristatant maistą ėmė skaičiuoti ne pagal realiai nuvažiuojamą kelią, o tiesia linija.
Įmonė kurjeriams siūlo pakentėti, esą rudenį, kai padaugės užsakymų ir darbo, jų pajamos vėl bus tokios pačios arba net padidės.
Apie 40 „Wolt“ kurjerių, kelioms minutėms užtvėrę kelią Užupyje, prie „Wolt“ ofiso skanduoja, švilpia ir beldžiasi į būstinės duris. Taip jie protestuoja prieš naują kurjerių atlygio skaičiavimo tvarką. Joje bazinis tarifas už maisto pristatymą sumažintas nuo 3 iki 2,5 euro, nebeliko savaitgalinių premijų, o pristatant maistą atstumą pradėjo matuoti ne pagal realiai nuvažiuotą kelią, o tiesia linija. Kurjeriai sako, kad dėl to jų atlygis gali sumažėti 10–15 procentų.
„Wolt“ kurjeris Linas sako: „Dauguma atvejų pajamos mažės, ypač dviratininkams. Matome jų arogantišką požiūrį į mus, nes panašu, kad jie mano, kad mes skraidome po miestą kaip paukščiai, kadangi atstumus matuoja tiesia linija, kaip žinot, miestai nėra taip išplanuoti.“
Nenorėjęs pristatyti ir savo pagrindinės darbo priemonės, dviračio, padangas keičiantis vaikinas pasakoja, kad į dieną numina apie 100 kilometrų, bet yra tekę įsukti ir 160. Vaikinas sako, kad dirba po 11–12 valandų, po 4–5 dienas į savaitę, tačiau nesiskundžia, nes supranta, kad kuo daugiau dirbs, tuo daugiau uždirbs.
Kurjeriui į dieną pavykdavo užsidirbti po 130–150 eurų neatskaičius mokesčių. Vaikinas darbui nusipirko elektrinį dviratį, tačiau dabar pradeda abejoti, ar dėl naujos tvarkos toliau dirbs kurjeriu.
„Investuoji į techniką, nes jau atsibodo su paprastu dviračiu minti, ir tikiesi, kad tai dar daugiau pajamų tau duos, bet tada „Wolt" sugalvojo įvesti naują sistemą, kuri dviratininkus tiesiog nuskriaudžia, ir galvoji, kad gal geriau parduoti tą elektrinį ir tiesiog grįžti prie normalaus darbo“, – teigia „Wolt“ kurjeris.
Kita kurjerė sako, kad savo darbą taip pat mėgstanti, nors pristatant maistą ne kartą teko palįsti po automobilio ratais. Dėl pavojingo ir daug ištvermės reikalaujančio darbo ir, kai darbdaviai vis keičia darbo sąlygas, mergina jaučiasi nesaugiai.
Tiesa, veidą slepia po kauke, nes bijo netekti darbo: „Žmogus paviešinęs tam tikrą informaciją, buvo atjungtas nuo platformos dėl netinkamos darbo kokybės. Platforma turbūt niekada neprisipažins, ar čia buvo dėl to, ar dėl kažko kito, bet tiesiog man yra nedrąsu, nes čia visgi yra svarbi mano dalis pajamų.“
Su streikuojančiais kurjeriais išėjo pasikalbėti „Wolt“ operacijų vadovas Baltijos šalims Simonas Runzheimeris ir „Wolt“ atstovas Lietuvoje Julius Kalvaitis. Vadovybė įtikinėja kurjerius išbandyti naująją tvarką.
„Jeigu duotumėte laiko ir bandytumėte, pamatytume, kad tai yra naudinga visiems karjeros partneriams. Šiandien mes nedarysime staigių pokyčių.“
Kurjeriai, nesutikę kalbėtis už uždarų durų, „Wolt“ atstovus išlydi švilpimu. „Wolt“ atstovai tvirtino, kad dabar kurjeriai uždirba 9 eurus per valandą ir prie naujosios tvarkos uždirbs daugiau arba tiek pat, tik iš pat pradžių atlygis gali sumažėti 5–10 procentų, o rudenį, išaugus paklausai ir darbo kiekiui, vėl padidės. Lietuvos kurjerių asociacijos vadovas Vukas Vukotičius tokiais pažadais netiki ir sako, kad „Wolt“ vadovybė atvirai tyčiojasi iš savo kurjerių.
Lietuvos kurjerių asociacijos vadovas V. Vukotičius teigia: „Mes suprantam ir iš pačio bendravimo, kad niekas nenori atsižvelgti į kurjerių nuomonę, kad jiems iš tikrųjų nerūpi to darbo sunkumas, to darbo ypatybės, nes jiems tiesiog nerūpi, jiems rūpi pelnas ir tiek, o sveikata kurjerių ir visi kiti dalykai nelabai rūpi.“
Toks kurjerių atlygio modelis taikomas ir kitose Baltijos šalyse, kur taip pat sulaukė pasipiktinimo. Pasak Lietuvos kurjerių asociacijos vadovo, kurjeriai streikuoti ir atsijungti nuo „Wolt“ platformos žada ir penktadienį, kada įmonė sulaukia daugiausia užsakymų.
