''Karo kurstytoją Vytautą Landsbergį(IR JO MARIONETES) būtina izoliuoti nuo visuomenės, kol dar ne vėlu…
- Lietuvos valstybinio radijo laidoje „Svarbus pokalbis” Vytautas Landsbergis paragino Lietuvą pirmąją siųsti į Ukrainą karius ir tapti Kremliaus taikiniu Nr.1.
Lietuvos valstybinio radijo laidoje „Svarbus pokalbis” Vytautas Landsbergis paragino Lietuvą pirmąją siųsti į Ukrainą karius ir tapti Kremliaus taikiniu Nr.1.

„Svarbus pokalbis. Landsbergis: Lietuva gali parodyti pavyzdį ir pirma nusiųsti karių į Ukrainą Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva gali parodyti pavyzdį ir pirma nusiųsti karių į Ukrainą. Landsbergis teigia, kad neduodami naikintuvų besiginančiai šaliai toliau padedame Rusijai.
Pasak jo, dar pasiduodame „putinoidų“ gąsdinimams, kad negalima visa jėga ginti Ukrainos.”

Gal jau laikas pakalbėti apie tai, kad šitą nusenusį pamišėlį, karo kurstytoją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir leisti jam tiesiog ramiai numirti, nenusitempiant paskui save visos Lietuvos žmonių?''

Ši "šaika" yra gaujos valdžia. Tai - pavojingiausi pasaulyje žvėrys.
Tai - ne partijos. Tai - kriminalinė koalicija. Tai - niekšų, išdavikų ir melagių būrys.
Jų veiksmai nereikalingi. Neadekvatūs. Tautai jie - pavojingi. Kaip jie elgiasi ir ką daro - Lietuva mato.
Valdžia jiems mušė į galvą labiau nei alkoholis. Tik iš gilių alkoholizmo fazių kelias atgal yra, gi iš valdžios dugno ir iš jos priklausomybės kelio atgal nebūna.
Tokių ministrų valdymas yra pražūtis Lietuvai, prakeiksmas tautai.
Jiems pažįstamas tik vienas jausmas - susidorojimas su kitaminčiais, kerštas, patyčios, neapykanta.
Santykių dvikova jiems tapo norma.
Valdžios ir galios troškimas jiems prilygsta gyvybės instinktui. Dėl sėdėjimo valdžioje jie galėtų padaryti bet ką.
Bet juk ten, kur demonstruojama galia ir jėga - protas baigiasi. Lieka tik sunkios pagirios ir dvasios negalia.
Ar Kairys, pažvelgęs į Naisių nuotrauką, galėtų savo jėgomis ir savo lėšomis sukurti kažką panašaus? Supilti ir išpuoselėti pilikalnį, įrengti tvenkinius, sukurti gražią miestelio aplinką, pasodinti gėlynus, pastatyti koplytstulpius? Suorganizuoti festivalius.
Kad viskas šviestų ir džiugintų. Kaip Naisiuose.
Ne taip, kaip Vilniaus dilgėlynuose.
Ar kultūros "ministras" bent įsivaizduoja, ką tai reiškia ir kiek visa tai kainuoja?
O ką sugeba "suorganizuoti" Kairys?
Šis "elitinis nabagas" sugeba atimti gražiausias šventes arba jas paversti purvinu politinio mūšio lauku.
Gėda.
Ateis diena ir Lietuva pagis. Pasveiks.
Ir šimonytes bei kairius pamirš - įgrįsusius, išsigimusius, parsidavusius, išdavusius.
Ministras, įbauginęs daininkus nedainuoti Naisiuose, pažemino ir sumenkino ne Naisių žmones, o save.
Praradęs pasitikėjimą ir gerą vardą, žmogus daugiau nieko negali prarasti.

seneli, palinkėk ką nors Lietuvai.

Užsienyje pensininkai išėję į užtarnautą poilsį keliauja aplink Pasaulį, Lietuvoje keliauja į kitą pasaulį...

TIKROS demokratijos šalyse politikai žmonių pasitikėjimą siekia išsikovoti sąžininga, pasiaukojančia tarnyste bendrajam gėriui, viešam - nacionaliniam ar vietiniam - interesui. Demokratas siekia su savo rinkėjais būti sąžiningas, atvirai kalbėti apie save, apie savo praeitį ir asmeninius siekius, apie savo tikrąją motyvaciją. Jis atviras ir tada, kai jo biografijoje yra ir abejotinų epizodų.
Žinant, kad šioje ašarų pakalnėje šventųjų beveik nėra, tikimasi, kad žmonės bus išmintingi ir už bendrąjį gėrį kovojančiam politikui atleis už jo, sakykim, jaunystės klaidas.

Autoritarinėse arba formalios demokratijos šalyse politikai gudrauja ir, manipuliuodami žmonių jausmais, save bando pateikti kaip „be kaltės pradėtuosius“, neužmiršdami su jais nesutinkančių demonizuoti.

Lietuva nėra tikros demokratijos šalis. Nemaža dalimi todėl, kad mus valdo „šventieji“. Nors jie nėra šventi. Tiesiog, jie tokiais dedasi. Viena iš labiausiai paplitusių „šventinimosi“ procedūrų - yra biografijos ir, kartu, asmenybės amputacija. Tikimasi, kad amputavus negerus, „piktybinius“ biografijos elementus, asmuo nemirs kaip politikas.

Nesismulkinkime ir imkimės ryškiausio biogafinės amputacijos atvejo. Turiu omenyje, amputaciją, kuri smarkiai prisidėjo prie stambaus masto visuomeninio reiškinio - ištiso luomo „žmonių iš ateities“ atsiradimo. Tai žmonės, kurie, dedasi, kad neturi jokio ryšio su juoda praeitimi.
Jaučiu, nekantraujate, todėl skubiai įvardinsiu žinomiausią naujausių laikų biogafinės amputacijos atvejį - tai Vytauto Landsbergio biografijos ir, kartu, asmenybės amputacija.

Bent kiek politiškai praprusę lietuviai žino tikrąją V.Landsbergio biografiją. Tačiau mūsų kvazidemokratinėje šalyje, galiojant tabu sistemai, ši informacija beveik necirkuliuoja pagrindinias komunikacijos kanalais. Apie tikrąją svarbiausio valstybės žmogaus biografiją kalbėti, rašyti viešojoje erdvėj yra nekorektiška ir net nepadoru.

Per pastaruosius trisdešimt metų nuolat, bet daugiau šešėlyje, cirkuliavo informacija apie, tai, kad Vytautas Landsbergis 1952 metų pavasarį įstojo į stalininį komjaunimą (tuo metu dar kai kur veikė rezistencijos židiniai), kad po kelerių metų jis pradėjo dėstyti tuometinės Konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) Marksizmo leninizmo katedroje ir dėstė ten socialistinio realizmo teoriją.
Kol kas niekas nepaneigė ir to, ką yra viešai pareiškęs neseniai miręs KGB majoras Gulbinas, daug metų prižiūrėjęs Lietuvos kultūros ir meno darbuotojus. Jo teigimu, V.Landsbergis turėjo slapyvardį Dėdulė.

Mažiau žinomas, bet niekur nepaneigtas, yra dar vienas faktas - profesoriaus vardą anais laikais šis žmogus gavo būdamas mokslų kandidatu. Pagal griežtus to meto kanonus, profesoriaus vardą galėjo gauti tik habilituoti daktarai. Išimtys buvo daromos tik tiems, kurie gaudavo Lietuvos komunistų partijos CK politinio biuro rekomendacijas.
Taigi, aukščiausiasis kompartijos valdymo organas Lietuvoje dėl kažkokių priežasčių pasirūpino, kad mokslų kandidatas V.Landsbergis taptų profesoriumi.

Viešojoje erdvėje jau daug metų cirkuliuoja niekur, taip pat ir teisme, neužprotestuota pikantiška V.Landsbergio biografijos detalė - jo suolo draugas Aloyzas Sakalas sakosi matęs saugumo pažymą, kurioje sakoma, kad A.Sakalas buvo suimtas ir nuteistas remiantis V.L. skundu.

Persikelkim į Sąjūdžio laikus. Čia irgi lengvai atrasime pikantiškų faktų. Pavyzdžiui, niekieno nekankinamas A.Medalinskas liudija, kad prof.V.Landsbergis į Steigiamąjį Sąjūdžio susirinkimą atėjo vietoj savo sūnaus V.V.Landsbergio.
Tai leidžia teigti, kad pats patekimas į Sąjūdžio lyderių grupę nebuvo skaidrus. Kaip ir negerą kvapą skleidžiantis yra Sąjūdžio lyderio posto uzurpavimas, pastumiant Romualdą Ozolą. Naiviems sąjūdiečiams tylint.

Dideliam laivui, triume yra didelės žiurkės...-Einu į politiką. Nereikia plauti rankų.

Valdžia valstybę alkoholiu naikina taip, kad tapome senstančia ir nykstančia tauta net Taikos metu, bet Lietuva laikosi.

Tai parodo kiek daug vatnikų LIetuvoje. Aš įsivaizduoju kaip jie tie suvažiavusieji savo aplinkoje ilgisi rusų. Pagal komentarus galėtų saugumas pasižiūrėti šiuos komentatorius. Man atrodo, šitie komentatoriai labai ilgisi rusų

#etika
Seimo nariai, su delegacijomis dažnai lankantys tolimą ir egzotišką Taivaną norėdami pasimėgauti prabanga ir paganyti akis ne tik į skanų maistą, negali atsidžiaugti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sugėdinti Prezidentą G. Nausėdą ir diplomatą E. Bajarūną, kad šie už valstybės pinigus lankydamiesi miuzikle „Operos fantomas“ šiurkščiai pažeidė įstatymą. Ups… Vos nepasakiau Konstitucijos griežtai reglamentuojamo pinigų statymo kazino taisykles. Šis neatsakingas jų veiksmas tolygus valstybės išdavystei. Užuot lankęsi miuzikle šie garbūs vyrai kaip džentelmenai būtų Lietuvos ambasadoje Londone gurkšnodami arbatą su pienu žiūrėję visų laikų geriausią istorinį dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ arba garsiai skaitę ir aptarinėję studentams skirtus Patriarcho ranka rašytus konspektus mokslinio komunizmo tema skambant Čiurlionio kūriniams, atliekamiems paties Patriarcho. Manau, kad VTEK pati įsipainiojo į konservatorių pinkles.

Lansbergiu pavardes is vis nebutu pilitikoje . Ko gero klestetu Lietuvele .