Vidurdienis. Prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų skamba partizanų daina „Mėnulis tikras tėvas jo“. Vilniaus universiteto ansamblis „Ratilio“ kartu su profesoriaus bendraminčiais susirinko pagerbti atkurtos Lietuvos vadovą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį, mat šiandien jam sukanka 90 metų. Profesorius ilgai nelaukia ir tuoj pats uždainuoja.
Vieną iš Atgimimo lyderių pagerbti atvyko jo įkurtos partijos nariai, atėjo ir ministrai. Krašto apsaugos ministras – ne tuščiomis. Jo dovana profesoriui – 1992-ųjų lapkritį Landsbergio pasirašytas Lietuvos kariuomenės atkūrimo aktas.
„Kaip tik simboliška: kariuomenės atkūrimo 30-metis ir profesoriaus 90-metis“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Ką jūs čia veikiat?“
Taip sveikinamas profesorius nesustoja juokauti. O išklausęs sveikinimų V. Landsbergis ministrams duoda pastabų. Štai švietimo ministrei Jurgitai Šiugždinienei užduotis – kad mokyklose būtų vaikų:
„Jums rūpi ir rūpėjo mokykla... Tik kad tų mokinių būtų... Tai va reikia tų mokinių, kas atsakingas, kad mokinių būtų. Aš senukų nematau...“
Juokais teko aiškintis ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir Seimo narei Aistei Gedivilienei:
„Gausinam, dirba, Šiugždinienei mokinių... Aistė dar gausina. Ačiū profesoriau... – Ačiū, profesoriau, už meilę žmonėms ir gamtai.“
Gėlės, tortas ir padėkos už laisvę iš jaunųjų konservatorių. Profesorius sako: laisvės atnešti neužtenka, laisvę reikia jausti.
„Su tom laisvėm, tai žinai... Reikia dar patiems ją ir turėti. Niekas čia neatneš nei Landsbergis, nei Brazauskas“, – kalba V. Landsbergis.
Žurnalistų paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai, profesorius atsako.
„Būkim džiaugsmingi džiaukimės gyvenimu. Gyvenimas vis dėlto didelis ir geras dalykas. Branginkim jį. Ir vienas kitą. Gerai, susitarėm? Susitarėm...“, – sako V. Landsbergis.
Vytautas Landsbergis iki politinės veiklos beveik 40 metų dirbo tuometėje Valstybinėje konservatorijoje. Profesorių ateina sveikinti ir buvę studentai. Pranciškus Daugaravičius atsimena pokalbį su Landsbergiu prieš maždaug 50 metų.
„Sakau: man rodosi, kad čia visiems laikams. Ne – visos imperijos, ateina laikas, sako, subyra. Romos imperija tokia galinga buvo, sako. Atėjo laikas, ir subyrėjo. Tai subyrės ir šita“, – pasakoja V. Landsbergio studentas Pranciškus Daugaravičius.
Jo, kaip Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, balsas paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Landsbergį saugojęs pareigūnas prisimena: nepriklausomybę siautėjant okupantų kariuomenei padėjo išsaugoti ir profesoriaus tvirtumas.
„Matėsi žmogaus tvirtybė, ryžtas ir drąsa. Tai buvo, sakau, iš ko pasimokyti. Man neteko matyti, kad buvo kažkokia baimė. Aš jį matydavau tvirtą – iš to visa pagarba“, – kalba buvęs V. Landsbergio sargybinis Jonas Užusienis.
1999-ųjų balandis. Tuo metu Vytautas Landsbergis trečius pirmininkavo Seimui.
Jau kaip paprastas Seimo narys Vytautas Landsbergis komentavo Lietuvos įstojimą į NATO ir artėjančią narystę Europos Sąjungoje 2004-aisiais. Tai buvo vienas iš Landsbergio gyvenimo tikslų – atkurti sovietų sutryptą Lietuvos nepriklausomybę ir sugrąžinti valstybę į Europą.
