Vokietijos restoranų, kavinių ir barų savininkai neapsikentė. Su puodais ir šaukštais jie Diuseldorfe kelia triukšmą dėl to, kad vis dar negali atsidaryti.
Protestuotojai sako, kad padėtis – katastrofiška, nes dirbti negali jau penktą mėnesį. Be to, dalis verslų iki šiol negavo valstybės paramos, tad vargu, ar pasibaigus karantinui, išvis atvers duris.
„Mus apėmusi neviltis. Iki šios dienos dar negavome paramos už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Jei ir toliau negalėsime atsidaryti, be paramos neišgyvensime ir sulauksime daugybės, daugybės bankrotų“, – sako restorano vadybininkas Joernas Brinkmannas.
Spaudžiama byrančių verslų, o galbūt ir artėjančių regioninių rinkimų, į žmonių nepasitenkinimą reaguoja kanclerė Angela Merkel. Ji paskelbė, kad nuo pirmadienio Vokietija pradės pamažu švelninti karantiną. Tai reiškia laisvesnį bendravimą dviem namų ūkiams iki penkių žmonių, galimybę atsidaryti knygynams, gėlių parduotuvėms ir sodo centrams. Tačiau pablogėjus epidemiologinei situacijai, valdžia pasilieka teisę bet kada vėl sugriežtinti ribojimus.
„Politikų užduotis dabar žengti išmintingus žingsnius. Atsidarymas turi būti toks, kad netektų vėl grįžti prie ribojimų. Yra daugybė trečiosios bangos pavyzdžių Europoje, tad negalime apgaudinėti savęs – mus irgi gali tai ištikti“, – pasakoja Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Vienas tokių pavyzdžių – Graikija, kuri ribojimus tik griežtina. Vakar šalyje per parą nustatyti daugiau nei 2700 koronaviruso atvejų ir tai yra didžiausias skaičius šiais metais. Sudėtingiausia padėtis sostinę Atėnus supančiame Atikos regione, kur dalis ligoninių verčiamos tik kovidinėmis, įvedami judėjimo ribojimai, o karantinas pratęsiamas iki kovo vidurio.
„Sveikatos sistemos būklę Atikos regione prilyginu net nebe raudonai spalvai. Ji artėja prie perdegimo, todėl esame priversti įgyvendinti kritinės padėties planą“, – teigia Graikijos sveikatos ministras Vassilis Kikilias.
Tuo metu Europos Sąjungoje netylant kalboms apie rusišką vakciną „Sputnik V“, Bendrijos vaistų agentūra skelbia pradėjusi jos vertinimą. Tai yra pirmasis žingsnis, norint patvirtinti šią prieštaringai vertinamą vakciną Europos Sąjungoje. O Maskva tvirtina, kad jei vakcina bus patvirtinta, nuo birželio Bendrijai galėtų pristatyti vakcinų, kurių pakaktų 50-iai milijonų europiečių paskiepyti. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Lietuva šios vakcinos nepirktų net jei Europos vaistų agentūra jai uždegtų žalią šviesą.
O štai Lenkijos biotechnologijų bendrovė „Mabion“ planuoja Lodzėje gaminti amerikiečių farmacijos kompanijos „Novavax“ sukurtą vakciną. Tiesa, „Novavax“ paraiškų registruoti šią vakciną kol kas nėra pateikusi nei Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracijai, nei Europos vaistų agentūrai, tačiau tikisi tai padaryti artimiausiu metu.
Tuo metu Jungtinėse Valstijose jau prasidėjo skiepijimas vienadoze „Johnson & Johnson“ vakcina. Pirmąjį skiepą Long Ailendo saloje gavo 67-erių žiniasklaidos profesionalė Susan Maxwell.
„Turiu problemų su sveikata ir beveik nekišu nosies iš namų, o tai man atveria daugiau galimybių. Taigi esu labai dėkinga“, – kalbėjo paskiepytoji Susan Maxwell.
Tuo metu Italija priėmė sprendimą per pastarąjį pusmetį koronavirusu persirgusius žmones skiepyti tik viena vakcinos doze, nepaisant to, kiek antikūnų jie turi. Siekdamos taupyti vakcinas ir paskiepyti daugiau žmonių, tą patį daro ir Ispanija bei Prancūzija.
