REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš viso per pirmus du mėnesius fiksuota virš 1200 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas ir dvi vakcinuotų žmonių mirtys, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pranešimų dėl „AstraZeneca“ skiepo tūkstančiui vakcinacijų pasitaikė daugiau nei tris kartus dažniau nei „Pfizer“ vakcinos atveju. Tuo metu fiksuotos mirtys su skiepais nesiejamos.

Iš viso per pirmus du mėnesius fiksuota virš 1200 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas ir dvi vakcinuotų žmonių mirtys, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pranešimų dėl „AstraZeneca“ skiepo tūkstančiui vakcinacijų pasitaikė daugiau nei tris kartus dažniau nei „Pfizer“ vakcinos atveju. Tuo metu fiksuotos mirtys su skiepais nesiejamos.

REKLAMA

Kaip nurodė tarnyba, pranešimas apie antrą paciento mirtį buvo gautas pirmadienį, jau kovo mėnesį, tačiau mirties faktas fiksuotas savaitgalį.

„Taigi kai penktadienį darėme spaudos konferenciją [apie pirmą mirties atvejį], tas žmogus dar buvo gyvas. Mirtis ištiko savaitgalį arba, jei visai tiksliai, penktadienio popiečiu. Tai buvo staigi mirtis pacientui, kuris buvo prieš tris paras buvo vakcinuotas „AstraZeneca“ vakcina. Jis yra iš regiono, berods, iš Priekulės“, – sakė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.

Jo mirtis taip pat traktuojama kaip staigi kardialinė mirtis.

„Pabrėžtina, kad tai buvo 86-erių žmogus, kuris turėjo lėtinių ligų – ir kvėpavimo, ir širdies organų veiklos. Jis vartojo tam tikrų vaistų šioms ligoms gydyti. Tai tikrai nebuvo sveikas, darbingas, aktyvų gyvenimą gyvenantis žmogus, tai buvo žmogus, gyvenantis savo gyvenimo pabaigos gyvenimą“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Registruoja daugiau reakcijų

VVKT ketvirtadienį pristatė naujausius duomenis apie registruotas nepageidaujamas reakcijas per antrąjį šių metų mėnesį. Tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis priminė, kad šiuo metu gyventojai vakcinuojami trijų gamintojų – „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ – vakcinomis. 

REKLAMA

Kaip sakė jis, duomenys yra surinkti iš dviejų skiepijimo mėnesių, nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 dienos, kuomet šalyje žmonės skiepijami nuo COVID-19.

„Per du vakcinacijos mėnesius iš viso sulaukėme 1201 pranešimą apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Bendras nepageidaujamų reakcijų skaičius į vakcinas sudaro jau didesnį procentą – 0,5 nuo sunaudotų vakcinos dozių [pirmąjį mėnesį buvo 0,3]“, – kalbėjo viršininkas.

Dėl „Pfizer“ vakcinos „Comirnaty“ gauti 729 pranešimai, 61 –  dėl „Moderna“  ir 401 dėl „AstraZeneca“, 10 pranešimų buvo nenurodant vakcinos gamintojo

REKLAMA
REKLAMA

Anot G. Andrulionio, palyginus su pirmu mėnesiu vasarį stipriai išaugo nepageidaujamų reakcijų registracijos.

„Turime 890 pirminių pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Skaičiuojant už antrą mėnesį, gauti 432 pranešimai dėl „Comirnaty“, 48 – dėl „Moderna“, 401 – dėl „Astra Zeneca“ vakcinos.

Deja, turime registruotų ir mirčių vakcinuotų asmenų grupėje. Šiandien fiksuoti bent du tokie atvejai. Tačiau kaip ir pirmu atveju, apie kurį pranešėme anksčiau, su vakcinacija šis atvejis nėra siejama. Tai senyvo amžiaus, pažeidžiamų amžiaus grupių žmonių mirtys“, – teigė G. Andrulionis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip nurodė jis, 868 pranešimai buvo klasifikuoti kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 atvejai pranešti kaip sunkūs. Absoliučiai didžiąją dalį nepageidaujamų reakcijų pranešė moterys, pranešėjų amžius apima veik visas amžiaus grupes – nuo 19 iki 87 m.

Daugiausiai pranešimų sulaukta apie karščiavimą galvos skausmą, raumenų skausmą, injekcijos vietos reakciją, pykinimą.

Kaip patikslino R. Pilvinienė, daugiausiai sunkiausių reakcijų buvo pranešta dėl „Comirnaty“ vakcinos – jų buvo 12, perpus mažiau – 6 buvo po „AstraZeneca“ skiepo.

Kodėl dažniau skundėsi dėl „AstraZeneca“ vakcinos?

VVKT viršininkas kartu atkreipė dėmesį į daugeliui rūpimą klausimą dėl „Astra Zeneca“ vakcinos. Išvedus proporciją, koks procentas nepageidaujamų reakcijų buvo praneštas po skirtingų vakcinų, tai „Comirnaty“ atveju nustatyta 3,8 atvejo 1000 vakcinacijų, „Moderna“ atveju – 4,9, „AstraZeneca“ – 12,9 atvejo.

REKLAMA

Anot G. Andrulionio, daromos kelios prielaidos, kodėl fiksuojama daugiau reakcijų dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

„Kaip ir anksčiau minėta, didesnė ir stipresnės nepageidaujamos reakcijos patiriamos po pirmos dozės. Tą rodo ir klinikiniai tyrimai“, – sakė jis.

Manoma, kad pranešimų dažnį lėmė ir socialinis raštingumas ir žmonių aktyvumas.

Kaip pažymėjo R. Pilvinienė, jei praėjusį mėnesį buvo aiški tendencija, kai sutapo vakcinuotų žmonių amžiaus grupės ir pranešimų teikimo dažnis, tai dabar situacija kiek kitokia.

„Kurioje grupėje buvo daugiausiai vakcinuota žmonių, toje amžiaus grupėje ir buvo teikiami pranešimai. Dabar tos tendencijos nebematome. Tai rodo kiek kitokią vakcinuotą populiaciją. Pirmąjį mėnesį daugiausiai buvo vakcinuoti medikai, kurie adekvačiau reaguoja į savo būseną, mažiau sumaišties buvo socialiniuose tinkluose“, – sakė specialistė.

REKLAMA

R. Pilvinienė pastebėjo, kad kalbant apie amžių dėl „AstraZenecos“ vakcinos, matoma nevienoda situacija. 

„Šia vakcina daugiausiai buvo vakcinuoti seni žmonės ir iš jų buvo gauta nedidelis pranešimų kiekis. Tai, viena vertus, gali būti susiję su menkesniu socialiniu ir kompiuteriniu raštingumu. Tačiau galėtų turėti daugiau įtakos minėtasis reaktogeniškumas senyviems žmonėms gali būti mažesnis. Daugiausiai pranešimų gauta iš jaunų, darbingų žmonių populiacijos, daugiausiai 30–50 metų amžiaus“, – sakė ji.

Perdėta reakcija?

Paklausta, galbūt dalis žmonių perdėtai reagavo į „AstraZeneca“ poveikį ir ne visais atvejais jis buvo pagrįstas, VVKT specialistė sutiko, kad iš dalies bendras fonas galėjo turėti įtakos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai griežtai ir kategoriškai pasisakyti negalėčiau. Bet man atrodo, kad darė tam tikrą prielaidą kilęs ažiotažas vakcinacijos pradžioje ir aktyvus dalinimasis socialiniuose tinkluose apie patirtus, kaip patys pacientai įvardijo, sunkius nepageidaujamus poveikius. Tad galbūt yra toks reiškinys kaip įsibaiminimas, kitoks vertinimas vienų nepageidaujamų reakcijų.

Kaip komentavau pranešimo metu, medikai, man atrodo, pranešinėjo tikrai tada, kada tai jiems atrodė svarbu ir nekėlė tokio didelio ažiotažo, kad jie patiria nepageidaujamas reakcijas. Galėjo būti ir tai, kad po pirmosios dozės pranešimų teikimas, palyginus su tuo srautu, kurį mes gavome po vakcinacijos antrąja „Comirnaty“ doze, šiek tiek mažesnis. Čia galėjo „sužaisti“ keli veiksniai – skirtumas tarp pirmosios ir antrosios dozės ir tų atvejų pasireiškimas, taip pat tai, kad buvo vertinama kiek kitokia populiacija“, – pastebėjo ji.

REKLAMA

R. Pilvinienė pastebėjo, kad realią situaciją bus galima matyti po skiepijimo antrąja „AstraZeneca“ vakcina. 

Veido paralyžius pasireiškia retais atvejais

VVKT atstovė akcentavo, kad „AstraZeneca“ vakcina skiriasi nuo pirmųjų dviejų, nes ji yra rekombinantinė, sukurta panaudojant šimpanzės adenovirusą, jos laikymo ir transportavimo sąlygos yra kur kas paprastesnės, nei „Pfizer-BioNTech“ ar „Modernos“, būtent todėl ji daugiau naudojama regionuose, kur mažiau galimybių naudoti itin žemoje temperatūroje šaldikliuose laikomas kitas vakcinas.

R. Pilvinienė taip pat pabrėžė, jog paties viruso SARS-COV-2 nė viena vakcina neturi, tad susirgimai po vakcinacijos gali būti paaiškinami tik nepakankamai susiformavusia imunine apsauga ar vakcinos neveiksmingumu konkrečiam asmeniui.

REKLAMA

„Negali būti eskaluojama tokia idėja, kad galima susirgti nuo vakcinacijos“, – sakė ji.

Anot VVKT atstovės, sudėtingiausia reakcija į vakcinas yra anafilaksija, t.y. pavojinga alerginė reakcija, ji yra įrašyta „Pfizer-BioNTech“ ir „Modernos“ preparato charakteristikoje. „AstraZeneca“ informacijoje to nėra, nes klinikiniais tyrimais jos nenustatytos, nors pranešimų apie tokias reakcijas pradėjus masinį vakcinavimą yra gauta.

Retais atvejais paskiepytiesiems pasireiškia periferinis veido paralyžius. Tokių reakcijų Lietuvoje nustatyta 9: šešios – paskiepijus „Pfizer“ ir „BioNTech“, dvi – „Modernos“, viena reakcija siejama su „AstraZeneca“ naudojimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kur kreiptis?

„Veido paralyžius yra laikinas ir per keletą dienų, ilgiausiai per savaitę, praeina be gydymo“, – teigė ji.

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pranešti galima:

- tiesiogiai užpildant formą internetu;

- užpildant pranešimo formą, skirtą specialistams, ir atsiunčiant el. paštu [email protected].

REKLAMA

Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:

- tiesiogiai užpildant formą internetu;

- užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams, ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu [email protected]);

- nemokamu telefonu 8 800  73 568.

Virš 500 naujų atvejų

Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepytas 8831 žmogus, antrąja doze – 2124 asmenys. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 189 tūkst. 903 žmonės, abiem dozėmis – 76 tūkst. 81 asmuo. 

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 517 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 256 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7 procentus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų