Specialistai siūlo didinti akcizus, kelti visų tabako gaminių kainas, tačiau verslas piktinasi, kad valdžia pirmiausia turėtų vykdyti jau galiojančius įstatymus ir pasistengti užtikrinti, kad į vaikų rankas priklausomybę sukeliantys produktai nepatektų nelegalioje rinkose.
Rūkančio jaunimėlio Kauno centrinėse gatvėse netrūksta. Vieni tarp pamokų kaitiną tabaką, kiti sukasi suktines:
„Ką rūkot? – Tabaką. – Kiek ilgai tabaką? – Metai. – Kodėl? – Padeda nusiraminti. Tikrai sunku, priklausomybė didelė.“
„Ne madoje, tiesiog būna, nori ir viskas. Pabandžiau ir patiko, taip gavosi, nėra tokio, kad visą laiką, nėra to noro.“
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškinosi, kokia dalis Lietuvos jaunimo turi šį žalingą įprotį. Naujausia apklausa rodo, kad 2021-aisiais kasdien cigaretes rūko kas penktas jaunas žmogus nuo 15-os iki 29-erių metų.
Elektroninių cigarečių skystį garina 1-as iš 14-os, o kaitinamojo tabako gaminius kasdien vartoja 1 iš 20. Tyrimo autorius labiausiai gąsdina ne rūkančio jaunimo dalis, o tai, ką jie traukia į plaučius. Esą vis rečiau 13–15 m. paaugliai ir jaunesnio amžiaus vaikai bando rūkyti tabako cigaretes ir vis dažniau žvalgosi į elektronines.
„Yra kitokia rinka ir jaunimas automatiškai kitaip vartoja. Elektroninės cigaretės keičia tradicinius tabako gaminius tarp tų jauniausių žmonių, tarp tų jauniausių vartotojų“, – teigia narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Evelina Pridotkienė.
Pagal skaičių mokinių, kurie bandė vartoti elektronines cigaretes būdami 13 metų ir jaunesni, Lietuva beveik dvigubai lenkia Europos vidurkį. Lietuvoje tokių kas penktas, o Europoje – kas dešimtas.
„Skaniau taip, paprasčiau, cigaretės smirdi, o šitas skanu“, – sako vilnietė Rosita.
Elektroninių cigarečių parduotuvėje sutikta, dar mokykloje skystį garinti pradėjusi 20-metė Rosita pasakoja, kad tokia statistika jos nė kiek nestebina.
„Ir mažiukų daug mačiau, kad jie garina. Ir nesijaučia, namo ateini, nesijaučia cigarečių“, – kalba Rosita.
Įsigyti gaminių nepilnamečiams – ne problema.
„Gal per kitus, gal klasiokai, mokykloje iš vyresnių vaikų prašo, moka ir gauna taip“, – pasakoja Rosita.
„Tai vis tiek yra priklausomybę sukeliančios medžiagos, kurios savo sudėtyje turi chemikalų ir jos žaloja, įrodytas citotoksinis poveikis. Plaučių, kvėpavimo takų ląsteles žalojantis poveikis. Nėra nurodomos tikslios cheminės medžiagos, kas pateikiama pakuotėje, kokia tikroji cheminė sudėtis. Išskiriami tam tikri kvapai, kurių ypač reikėtų vengti“, – kalba Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Rasa Gauronskaitė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina, kad Lietuva šiuo metu dar neturi visapusiškai veikiančios sistemos, kuri mažintų ir tabako gaminių paklausą, ir pasiūlą. Esą reikia veikia dviem frontais: ir nuolat pasakoti jaunimui apie žalą sveikatai, ir riboti prekybą. Naujausias pavyzdys, nuo liepos pirmosios įsigaliojantis draudimas pardavinėti elektroninių cigarečių skysčius su skoniais, išskyrus tabako.
„Mes matome, kad tendencijos yra augančios, ir ta iniciatyva buvo būtent nukreipta į mažinimą, kad jaunimas mažiau rūkytų elektronines cigaretes“, – tvirtina E. Pridotkienė.
Specialistai tiki, kad panašių priemonių reikia daugiau. Esą Lietuva galėtų didinti tabako gaminiams taikomus akcizus sparčiau, nes šiuo metu cigaretės ir elektroninių cigarečių skysčiai per daug įperkami.
„Suaugę, tie, kurie turi savas pajamas, jiems yra viena, bet vaikai dažniausiai neturi savų pajamų, jie pinigus gauna iš tėvų, ir jeigu brangsta tie dalykai, kurie nėra įprastinio vartojimo, negali grįžęs namo tėvams pasakyti, kad šiandien kišenpinigių reikia daugiau, nes pabrango skysčiai cigarečių“, – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Verslas turi savų pastabų. Esą reikia užtikrinti, kad vaikų rankų tabako gaminiai iš viso nepasiektų, o ne galvoti apie kainų didinimą ar prekybos ribojimą.
„Visus produktus, kurių neleidžiama pardavinėti parduotuvėse, kurios turi licencijas prekiauti, galima įsigyti juodojoje rinkoje. Nepilnamečiai ir jaunuoliai, kuriuos čia taip taikomasi apginti, būtent juodojoje rinkoje visą įsigyja. O baudžiami tie, kurie veikia legaliai. Feisbuko grupės, forumai įvairiausi, tai kas vaikšto po mokyklas ir panašūs įvairūs dalykai“, – sako „Ecodumas“ atstovas Valentas Štakonas.
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija aiškina, kad pernai rudenį jų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje nelegalių cigarečių daugėja: kas ketvirta, kas penkta cigaretė – kontrabandinė. Esą didinti tabako gaminių kainų nereikėtų.
„Nelegali rinka žinant mūsų geografinę padėtį, kaimynus, esančius netoli. Mes niekados neturime pamiršti, kokie nelegalaus tabako kiekiai iš šitų valstybių Lietuvą pasiekia“, – teigia nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovas Arnas Neverauskas.
Tabako gaminius rūkančių ir garinančių merginų, vaikinų proporcijos taip pat keičiasi. Pasak tyrėjų, jei anksčiau paaugliai vaikinai dažniau griebdavosi cigaretės, dabar ir merginos rūko tiek pat.
