Skaičiuojama, kad naujų butų metinis kainų augimas siekia apie 20 procentų ir ekspertai tikina, kad tai dar ne riba. Vilnius jau pateko į TOP3 Europos Sąjungos miestų, kuriuose būsto kainos augo sparčiausiai.
Vilnietė Erika gyvena įkurtuvių džiaugsmais ir rūpesčiais. Moteris neseniai su vyru įsigijo erdvų – 80 kvadratinių metrų butą. Erika pripažįsta, kad daugiau kaip 150 tūkst. eurų kainavęs butas – nemenkas finansinis iššūkis jaunai šeimai. Mat trokštamam pirkiniui įsigyti teko taupyti ne vienerius metus ir kreiptis į banką paskolos.
„Nėra labai lengva visgi, nes tai yra gyvenimo pirkinys ir priklauso nuo poreikių, bet tai gali būti tokia prabangos prekė. Iš tikrųjų, uždirbantiems vidutinį atlyginimą žmonėms nėra pats lengviausias būdas tą pirkinį įsigyti“, – sako vilnietė Erika.
O nekilnojamojo turto ekspertai šiuos metus vadina rekordiniais dėl dviejų priežasčių – toliau kylančių būsto kainų ir augančių sandorių skaičiaus.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“ skaičiuoja, kad per šių metų aštuonis mėnesius Vilniuje jau rezervuota beveik 6000 būstų – o tai yra 8 procentais daugiau nei per visus praėjusius metus. Tad metai rekordiniai tiek sandorių skaičiumi, tiek ir kylančiomis būsto kainomis.
„Jeigu šiemet nebeturėtume visiškai sandorių, kitaip sakant, karantinas apribotų taip, kad viskas sustotų, tai vis tiek būtų rekordiniai metai visos nepriklausomybės kontekste. Per 8 mėnesius esame fiksavę 6 tūkstančius rezervacijų pirminėje būsto rinkoje“, – teigia „Citus“ investicijų vadovas Šarūnas Tarutis.
Skaičiai išties įspūdingi – kai kuriuose Vilniaus rajonuose būsto kainos kilo daugiau nei penktadaliu. O prie tokių besipučiančių kainų prisideda ir spekuliantai, kurie naudodamiesi proga masiškai supirkinėja butus, vėliau pakeldami kainas. Per paskutinius kelis mėnesius Vilnius netgi pateko į TOP3Europos Sąjungos miestų, kuriuose būsto kainos augo sparčiausiai.
„Vilniuje, vadinkime pagal vietovardžius, labiausiai išryškėjo kainų augimas Šnipiškėse, Naujamiestyje, kur kai kuriuose projektuose kainos fiksuotos net ne 25 procentais, o ir 30 procentų kainos augimas užfiksuotas“, – tęsia Š. Tarutis.
Tiesa, būstas daugelyje Vakarų Europos Sąjungos šalių darosi vis sunkiau įperkamas, o Lietuva – ne išimtis. Ir jei atlyginimai kai kuriems darbuotojams vidutiniškai didėja dešimčia ar daugiau procentų, kiti gi algų augimo nejaučia keletą metų iš eilės. Dėl to ateityje kyla rizika, kad daliai gyventojų įsigyti naują būstą sostinėje taps neįmanoma.
„Žmonės vidutiniai, kuriems, sakykim, atlyginimai taip sparčiai nekyla, jie paprasčiausiai jau nebegalės įpirkti, dėl to būsto vystytojams teks pakoreguoti savo planus ir šiek tiek atitinkamai ir kainas“, – aiškina „INVL Asset management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Šie metai yra pirmieji, kai būsto įperkamumas po kurio laiko pradėjo mažėti. Apskritai, ar Vilniuje kainos santykinai didelės, palyginus su pajamomis, tai esame vidutiniokai Europoje. Įperkamumas prastenis nei Latvijoje ir Estijoje“, – priduria SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nekilnojamojo turto paslaugų kompanijos „Ober-Haus“ duomenimis, visoje Lietuvoje metinis butų kainų augimas liepos mėnesį siekė 14–18 procentų, o sostinėje – 15 procentų. Tiesa, ženklų, kodėl turėtų kristi nekilnojamojo turto kainos kol kas ekspertai nemato.
„Kainos nuosekliai ir toliau gali didėti ir tikėtina, kad didės, nes mažėti joms tikrai nėra jokių prielaidų. O infliacijos lūkesčiai yra nemaži, o nekilnojamas turtas paprastai brangsta arba su infliacija, arba net dažnai ir pralenkia infliacijos skaičius“, – sako „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Tiesa, dar viena priežastis, kuri turi didelės įtakos Nekilnojamojo turto aktyvumui – tai bankų palūkanos. Pasak ekspertų, šiandien skolintis yra pigu ir daug kas tuo naudojasi, mat bankų palūkanų marža siekia apie 2 procentus.
