Sostinės valdžia taip pat ramina milžiniškas sąskaitas už karštą vandenį ir gyvatuką gavusius gyventojus. Esą spalį kaina kris beveik dvigubai. Lazdynų mikrorajone gyvenanti vilnietė mama Donata dėlioja dukros žaislus.
Moteris laukia, kada sostinėje prasidės šildymo sezonas, nes kambariuose darosi vėsiau: „Namuose tikrai šalta. Dukros kambarys šįryt ryte buvo 16,7 laipsnio tiktai. Pas mane šiek tiek šilčiau, pas ją viena lauko siena eina.“
Šeima sausio mėnesį už šildymą mokėjo 120 eurų, tačiau sąskaitos už šildymą moters negąsdina:
„Nereikėtų bijoti tų sąskaitų. Dėl to vėliau pajungus šildymą tos sienos ir atšalusios ir, kol ta drėgmė visa išsigaruoja, tai mes vėl daugiau sunaudojam.“
„Šaltoka, jau rytais šaltoka.“
„Norisi jau reikia, drėgna.“
Šilumos nori ne visi. Pinigus taupantys gyventojai pasakoja, kad šildyti dar per anksti:
„Jeigu neįjungtų, dar galima pakentėti, pagaliau juk oras toks gražus.“
„Aš esu pilna, karšta, galiu dar kentėti.“
„Senjorams labai aktualu kainos, nes kainos didėja kyla, reikia mokėti brangiai už šildymą.“
Vilnius apsisprendė – šildymo sezoną, kaip ir Kaunas pradės nuo kitos savaitės, spalio 17-osios. Sostinės valdžia giriasi, kad Vilniaus gyventojai mokės mažiau nei kauniečiai. Sostinėje kilovatvalandė esą nekainuos nė 9 centų, o Kaune kaina maždaug puse cento didesnė.
„Jeigu pernai Vilnių labai mėgo daug kas palyginti ar pašiepti, kai kurie kaimynai. Šiemet iš didmiesčių mes esame antroje vietoje su savo kaina“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilnius paskaičiavo, kiek reikėtų mokėti Vilniečiams, jeigu vietoj mazuto būtų naudojamos dujos. Kaina tokiu atveju būtų beveik dvigubai didesnė. Sostinės valdžia aiškina, kad šiuo metu kūrenti mazutą pigiau nei biokurą.
„Biokuras su savo kainomis nuėjo paskui dujas. Dujos brango kartais, biokuras taip pat“, – tvirtina V. Benkunskas.
Nors ir sostinės kilovatvalandės kaina šiemet mažesnė nei Kaune, šildymas šį spalį abejuose miestuose bus brangesnis nei pernai tuo pačiu metu. Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ yra skelbusi, kad šiemet spalį Vilniečiai mokės 62 procentais daugiau nei pernai. O Kauno kilovatvalandės kaina esą padidėjo daugiau nei dvigubai. Tačiau miestai tokių palyginimų nesureikšmina.
„Praeitų metų spalį visi žinome, kad dar nebuvo prasidėjęs karas Ukrainoje, ko pasekoje, Rusija sukėlė energetikos krizę ir energetikos krizės pasekmes pajutome. Jeigu lyginant kovo mėnesį su šių metų spalio. Kažkas ten apie 40 procentų“, – kalba „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Vilniečius jau spėjo išgąsdinti kainos už gyvatukus, karštą vandenį ir jo cirkuliaciją už rugsėjį. Štai vilnietė, bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė baisisi gautomis sąskaitomis:
„Mūsų cirkuliacija yra čia. Šitie du vamzdžiai, kitaip vadinamas gyvatukas. Eurais išeina apie 50 eurų. Jokio šildymo nėra dar, bet mes už tai jau mokame, kodėl mes tai darome, ir kodėl iš mūsų imamas šis mokestis.“
„Sąskaita atėjo 43 dabar. Daug, anksčiau būdavo mažiau. Dar šiluma neatėjo, čia tik už gyvatuką.“
Sostinės valdžia teisinasi: esą sąskaitos už rugsėjį buvo paskaičiuotos dar naudojant dujas.
„Karštas vanduo rugsėjį buvo tikrai brangus ir spalio mėnesį jis grįš į tas kainas, kurios buvo praeitą šildymo sezoną“, – tikina V. Benkunskas.
Kubinis metras karšto vandens šį spalį sostinėje kainuos 6 eurus ir 99 centus, maždaug dvigubai mažiau nei rugsėjį. Šių metų spalio karšto vandens kaina Vilniuje mažesnė nei praėjusio šildymo sezono pabaigoje, bet didesnė nei praėjusių metų spalį. Kaune karštas vanduo pigesnis, kubinio metro kaina spalį siekia apie pusseptinto euro. Tai dvigubai daugiau, nei lygiai prieš metus.
„Karšto vandens kainos pokyčiai, be abejo, tiesiogiai siejasi su šilumos kainos pokyčiais, nes šiluma reikalinga karštam vandeniui pagaminti“, – sako Š. Bulota.
Vilnius dar neturi visų leidimų mazutui deginti. Anot sostinės savivaldybės, paskutinius taškus ant i kitą savaitę sudės Vyriausybė. Iki tol Vilnius bus šildomas biokuru.
Pasak ekspertų, dėl sostinėje deginamo mazuto ore turėtų dvigubai padaugėti sieros dioksido, tačiau pavojingos ribos esą miesto šildytojai neperžengtų.
„Nei kvapas, nei oro tarša, nei triukšmas nebūtų viršijamos koncentracijos, oro teršalų ir kvapo“, – teigia poveikio aplinkai rengėjų atstovė Živilė Kaminskienė.
Pernai šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo anksčiau, spalio 7-ą dieną.
